Kaip parodė jaunimo organizacijų apklausa, demokratija, taika ir saugumas, klimato kaita, psichologinės sveikatos, jaunimo organizacijų valdymas ir jaunimo įtraukimo įtraukimas yra sritys, kurios aktualiausios regiono jaunimui. „Pasaulis sparčiai keičiasi, esame ant didelių pokyčių slenksčio – tai matyti ir iš pasirinktų temų, kurios veikia kiekvieno, ne tik, jaunimo gyvenimą. Mūsų žinutė politikams: iššūkius reikia spręsti čia ir dabar, o mes esame pasirengę padėti rasti sprendimus „, - dalinasi LiJOT prezidentas Umberto Masi.
Kokios yra Šiaurės ir Baltijos šalių jaunimo rekomendacijos?
Suvažiavimo dalyviai dvi dienas aktyviai diskutavo darbo grupėse penkiomis temomis kiekvienai iš jų pateikdami aktualius pasiūlymus atsižvelgiant į nacionalinio ir tarptautinio lygio gerąsias praktikas ir taisytinas spragas.
Jaunimo, taikos ir saugumo darbo grupės dalyvių nuomone, jauniems žmonėms nėra suteikiama pakankamai informacijos bei įrankių dalyvauti visuotinio atsparumo stiprinime. Siūloma stiprinti jaunų žmonių švietimą visuomenės atsparumo, pasiruošimo bei krizių valdymo temomis. Nepasiteisinusią imigrantų integracijos politiką vietiniu ir tarptautiniu lygiu siūloma spręsti kuriant mentorystės pagrindu grįstas programas savivaldybėse. Taip pat jauni žmonės atkreipia dėmesį į dezinformacijos sukeliamą jaunų žmonių poliarizaciją ir radikalumą, kuriuos siūloma mažinti vykdant medijų raštingumo, kritinio mąstymo užsiėmimus ir kuriant įrankius dezinformacijos atpažinimui.
Demokratijos temoje didžiausiomis grėsmėmis taip pat įvardintas radikalizmas ir visuomenės poliarizacija, mažas jaunimo aktyvumas rinkimuose bei nepakankamas jų atstovavimas. Suvažiavimo dalyviai siūlo kurti demokratiją skatinančias iniciatyvas ir įrankius, įskaitant jaunimo programų savivaldybėse stiprinimą, balsavimo amžiaus regione mažinimą iki 16 metų, jaunų žmonių kvotos įvedimą nacionaliniuose parlamentuose, pilietinio ugdymo programų mokyklose stiprinimą. Be to, jauni žmonės skatina politikus aktyviau vykti į regionus, mokyklas ir susipažinti su jaunimo problemomis.
Jaunimo organizacijų valdymo grupė sprendė vietinių ir nacionalinių NVO valdymo, finansavimo ir vystymo problemas. Jauni žmonės pasigenda įtraukimo į savivaldybės ar valstybės sprendimų priėmimą, vis didesne problema tampa stabilus NVO finansavimas bei mažėjantis jaunuolių įsitraukimas į NVO veiklas. Rekomenduojama sukurti visas NVO finansavimo galimybes Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygiu nurodantį portalą, siūloma skirti dalį valstybės BVP procento vaikų ir jaunimo iniciatyvoms, organizacijoms. Taip pat dalyviai siūlo rengti mokrinkimus (ang. Mock-elections) mokyklose, o įtraukti jaunus žmones į sprendimų priėmimą savivaldybėse, o vėliau ir nacionaliniu lygiu.
Klimato kaitos darbo grupės dalyviai nurodė verslo atsakomybės už sukuriamą CO2 stoką, klimato raštingumo visuomenėse trūkumą, greitos mados sukeltus padarinius gamtai bei pabrėžė tvaraus vystymosi užtikrinimo svarbą. Suvažiavimo dalyviai rekomenduoja įtvirtinti verslo sukuriamo CO2 ribojimą, o jį pažeidus skirti proporcingas pelnui baudas, įtraukti klimato ir tvarumo temas į mokyklų švietimo programas, įsteigti „žaliosios „ mokyklos apdovanojimą, papildomai apmokestinti greitosios mados gamintojus, vykdyti socialines kampanijas apie sąmoningą vartojimą bei atsakingai vertinti plėtros projektų poveikį aplinkai. Dalyviai įsitikinę – švari, sveika ir tvari aplinka yra fundamentali žmogaus teisė.
Psichologinės sveikatos darbo grupėje jaunuoliai iškėlė komunikacijos tarp jaunesnės ir vyresnės kartos sunkumus, kuriuos siūloma spręsti kuriant formatus ir iniciatyvas kartoms susitikti ir diskutuoti, suprasti vieni kitų problemas. Taip pat dalyviai atkreipė dėmesį, kad jauni žmonės jaučiasi izoliuoti, vieniši ir yra diskriminuojami dėl amžiaus ir pajamų lygio. Šioms problemoms spręsti yra rekomenduojama didinti su psichologinės sveikatos temomis dirbančių NVO ir savivaldybių iniciatyvų finansavimą, užtikrinti jų pasiekiamumą ir kokybę.
„Šis jaunimo susitikimas yra tik pradžia – didžiausias darbas laukia perduoti jaunimo rekomendacijas, kad jos pasiektų politikus ir sprendimų priėmėjus, suskurti erdvę ir formatus, kur jauni žmonės galėtų tiesiogiai bendrauti ir diskutuoti su politikais“, – teigė Helen Nilsson, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė.
Vilniuje gimusi tradicija drauge sukviesti Šiaurės ir Baltijos jaunimo organizacijas gyvuos ir toliau – kitąmet jaunimas susitiks Suomijoje, kuri pirmininkaus Šiaurės ministrų tarybai 2025 m.
Rugsėjo 27-28 d. Vilniuje vykusio pirmojo Šiaurės ir Baltijos šalių jaunimo susitikimo tikslas – stiprinti jaunimo bendradarbiavimą sprendžiant viso regiono jauniems žmonėms aktualius klausimus. Susitikimo organizatoriai – Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) ir Švedijos vaikų ir jaunimo organizacijų nacionalinė taryba (LSU). Projektas „Mano poveikis“ skatina jaunimui skirtas iniciatyvas ir yra informacinis šios konferencijos partneris.
