Visi keliai veda į pajūrį

„Taip jau išėjo šiais metais, kad visi keliai veda į pajūrį. Ten žmonių daug, dabar visi prie jūros, tai mes irgi visokiais būdais bandome prie tos jūros nusigauti ir parodyti žmonėms, kad galima visaip nukeliauti prie jūros, ne tik su automobiliu ar traukiniu“, – teigė S. Dailidė.

Kelionė link jūros kanoja, anot Simono, skamba labiau egzotiškai nei ekstremaliai. Laidoje jis atskleidė, kaip atrodys kelionės maršrutas.

„Vienas kelias yra – Nemunas. Nemunu plauksime nuo Kauno iki Nidos. Bandysime pasiekti tą Nidą, nėra šimto procentų, kad pasieksime, nes marios yra toks vandens telkinys, kuris gali banguoti ir, jei bus prastos oro sąlygos, ir nebus saugu – mes neplauksime, bet tikslas ir planas „A“ yra pasiekti Nidą“, – dalijosi jis.

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė, Simonas Dailidė

Stengiasi atsisakyti komforto

Anot S. Dailidės, tokia kelionė turėtų užtrukti savaitę laiko, plaukiant apie 50 kilometrų per dieną. Tiesa, Simonas plauks ne vienas – jam kompaniją palaikys ir kiti entuziastai, todėl viso kelionėje dalyvaus dvylika, kaip jis pats sako, „laukinių“ žmonių.

„Mūsų keliavimo principas, būdas yra toks laukinis. Mes laukiniai, mes ir dviračiais keliaudami, ir pėsčiomis eidami, ir plaukdami viską darome stengdamiesi kuo mažiau tuo komfortu naudotis: maistą gaminamės ant laužo, miegame, šiuo atveju, net ne palapinėse, o po tentu, kurį statomės kiekvieną naktį, maisto, aišku, kiek ten įmanoma, stengiamės susirasti: ar ten iš ūkininkų, vietinių žmonių, ar grybų, ar uogų. Aišku, neišvengiame ir kruopų nusipirkti, ir pagrindinis maistas yra kruopas, tik kažkuo jas papildome“, – pasakojo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.

Pasak S. Dailidės, keliaujant maisto racionas gali būti net ir prabangus. Anot jo, po visos, daug energijos reikalaujančios dienos, viskas, ko norisi – tai skaniai ir gerai pavalgyti. O ir mažas nuodėmes sau lengviau atleisti, kadangi sportuoji.

„Mes gaminamės kiekvieną dieną skirtingus patiekalus: troškiniai, sriubos, košės visą laiką skirtingos. Mes, galima sakyti, esame jau įvaldę tą maisto gaminimą ant laužo. Tai perlinės kruopos, tai koks kukurūzas, kuskusas, grikiai, ryžiai, avižos – tų kruopų tikrai yra daugiau negu dienų. Vakare išsiverdi kažkokią sriubą ar troškinį su daržovėmis, tai tas racionas mūsų gana platus ir valgome mes tikrai skaniai“, – dalijosi jis.

Stovyklavietė

Atskleidė, kaip atrodo keliautojų miegas.

„Jeigu taip labai buitiškai, tai yra toks skuduras, mes įtempiame virvę, permetame tą skudurą ir po juo miegame. Tai toks tentas, kuris nepraleidžia vandens. Aišku, ten visokie vabaliukai vaikšto, tai tu ant žolės pasitiesi savo kilimėlį ir miegi su miegmaišiu. Miegmaišis ir kilimėlis – tai svarbiausi dalykai, kuriuos reikia turėti, o tą pastogę mes ten jau pasistatome arba kartais ir be to tento nakvojame“, – dalijosi S. Dailidė.

Neprognozuojami Lietuvos orai

Nenuostabu, kad keliaujant Lietuvoje gali užklupti tikra orų įvairovė: ir karšta saulė, ir lietūs, ir audros. S. Dailidė pasidalijo, kaip kelionėje planuojama pasiruošti tokiems neprognozuojamiems orams.

„Draugas vienas žiūrėjo orų prognozes ir rodė, kad visą savaitę lis. Na, aš tomis prognozėmis netikiu, kur ten rodo savaite į priekį, ten dvi dienas gal dar kažką parodo. Kaip apsisaugosime? Turime nuo lietaus apsiaustų, pasiimsime semtuvėlį, kad išsisemti iš laivų vandenį, nes visi daiktai ir tu pats esi laive, tai nieko tu neprislėpsi, kai yra tas stiprus lietus, nebent tuo metu plauksi po tiltu, tai gali po tiltu pabūti“, – teigė jis.

Anot keliautojo, jeigu lietus lyja kelias dienas iš eilės – atsiranda didelis diskomfortas.

„Yra buvę ir taip, kad savaitės laiko žygyje tris dienas lyja, tada viskas šlapia, persirengi kitus drabužius, vėl sušlampi – tada diskomfortas, bet, kai išdžiovina, tada tą prisiminti labai gera. Tai yra toks stiprus išėjimas iš komforto zonos. Kai kelias dienas plauki per lietų – gauni paragauti tikrą skonį kelionės ir paskui atsiminsi visą laiką tą kelionę. Kuo šlapesnė, kuo blogesnė – tuo tikrai daugiau bus ką atsiminti paskui“, – teigė S. Dailidė.

Ką svarbiausia pasiimti į tokią kelionę?

Tiems, kurie norėtų išbandyti panašią, gal kiek trumpesnė kelionę, S. Dailidė patarė, ką būtina pasiimti į kanoją, jeigu keliaujama kelias dienas.

„Svarbu tas miegojimas, tai reikalingas miegmaišis, kilimėlis ir kažkas virš tavęs miegant – tai gali būti koks tentas ar palapinė. Taip pat kažkuo užsikurti ugnį, kokį peilį, šaukštą, kad turėtumei su kuo valgyti, kažkokie higienos reikmenys, tualetinis popierius, ką būna žmonės dažnai pamiršta. Tokios tos smulkmenos, bet jos svarbios. Yra ir daugiau tų smulkmenėlių, bet be visko galima išsisukti“, – teigė keliautojas.

Anot jo, ryžtantis tokioms kelionėms, reikia suprasti, kad be visko galima išgyventi, tereikia žengti sunkiausią žingsnį ir peržengti savo namų komforto zoną, ir galvojimą, kad visko reikia.

„Tikrai nereikia kažko labai ypatingo. Aišku, kiekviena ta smulkmena tą tavo kelionės komfortą pagerina, bet tikrai be visko galima išsisukti“, – teigė Simonas.

Kelionės kaina

Anot S. Dailidės, apskaičiuoti tokios kelionės kainą – labai sunku.

„Jeigu tu turi visą inventorių, tai tada nieko nekainuoja. Nusipirkai grikių, kažkokio dar maisto ir plauki, bet, jeigu nieko neturi, tada tikrai labai brangu bus susipirkti visą inventorių, laivus ir taip toliau. Čia kiekvienas, turbūt, skirtingą tą inventorių turi ir, automatiškai, kiekvienam skirtingai ir kainuos“, – teigė jis.

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė, Simonas Dailidė

Įvertini tai, ką turi

Anot S. Dailidės, grįžus iš tokios kelionės į namus, pradedi labiau vertinti tai, ką turi, tačiau prireikia laiko, kad sugrįžti iš laukinio gyvenimo.

„Ten tu turi tokius paprastus rūpesčius. Kiekvieną dieną tavo rūpesčiai yra kažkaip susipakuoti daiktus, susirasti nakvynės vietą, užkurti laužą, pavalgyti, pasitiesti savo kilimėlį – tokie tikrai nedideli rūpesčiai, palyginus su tuo, ką tu turi mieste. Visas tas stresas, mūsų dabartinis tempas, visokie rūpesčiai užgulę – tokia kelionė tikrai leidžia atitrūkti nuo to“, – teigė Simonas.

Pasak jo, keliaudamas tu tiesiog nebeturi laiko galvoti apie miesto rūpesčius ir kovoji su ten ištinkančiais sunkumais.

„Tai tikrai leidžia sugrįžti tau į tą „čia ir dabar“ momentą, tai grįžus namo turi praeiti laiko, kad suprastum, kad tu čia tame komforte esi, kad viskas čia yra, viską gali spragtelėjimu pasiimti, gauti, tai reikia dar tokio sugrįžimo, bet gera būna sugrįžus“, – dalijosi keliautojas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją