Nuveikta ir pasiekta nemažai
Kaip teigė D. Jakaitė, Europos Parlamentas yra renkamas ir visus europiečius atstovauja tiesiogiai, todėl svarbu vertinti ne tik tuos klausimus, kurie yra svarbūs Lietuvai, bet ir tuos, kurie reikšmingai keičia visų Europos Sąjungos (ES) šalių narių gyventojų gyvenimus.
„Šią kadenciją teko skubiai reaguoti į ne vieną krizę: atsakant į COVID-19 pandemiją, priimti skubūs sprendimai dėl finansavimo pandemijai įveikti, kelionių pažymėjimo, vakcinų. Tuo metu vykusiose derybose dėl daugiamečio ES biudžeto numatyti papildomi 15 mlrd. eurų šiai krizei spręsti bei sukurtas pirmas istorijoje ES ekonomikos gaivinimo planas“, – teigė Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė.
Iššūkių Europoje buvo ir daugiau. Vienas jų – karas Ukrainoje.
„Rusijai išplėtus agresiją Ukrainoje ir pradėjus atvirą karą, Europos Parlamentas taip pat skubiai reagavo ir pirmasis paragino suteikti valstybei ES kandidatės statusą. Parlamentas patvirtino ne vieną finansinės pagalbos paketą, taip pat ir 50 mlrd. eurų vertės Ukrainos instrumentą ketveriems metams, liberalizavo prekybą, panaikindamas muitus, ir priėmė daugelį kitų sprendimų, padedant Ukrainai“, – teigė D. Jakaitė.
Anot pašnekovės, teisėkūros procese galima išskirti ES žaliojo kurso įgyvendinimui skirtus teisės aktus: pasienio anglies dvideginio mechanizmą, apmokestinant importą iš valstybių, kuriose aplinkosaugos taisyklės nėra tokios griežtos, kaip Europoje.
„Europos Parlamentas patvirtino naujų automobilių su vidaus degimo varikliais draudimą nuo 2050-ųjų, pastatų energetinio efektyvumo taisykles, kurios turėtų paspartinti tiek valstybinių, tiek privačių pastatų renovaciją, sugriežtino taršos reikalavimus sunkvežimiams, laivams, nustatė naujus tvarumo ir perdirbimo reikalavimus pakuotėms, išplėtė nusikaltimų aplinkai sąrašą. Visi šie sprendimai priimti siekiant, kad iki 2050 m. ES taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu“, – aiškino D. Jakaitė.
Svarbių sprendimų sąrašas čia nesibaigia. Europos Parlamentas priėmė ir tokius reikšmingus sprendimus, kaip, pavyzdžiui, pirmųjų pasaulyje dirbtinio intelekto taisyklių ar didžiųjų interneto platformų veiklos reguliavimo taisyklių įvedimas.
„Po daugelio metų pavyko susitarti ir dėl naujų migracijos reguliavimo taisyklių. Nustatyti bendri ES principai, kaip valstybėse turėtų būti apskaičiuojama minimali mėnesinė alga. Be to, pavyko priimti vartotojams kasdienybėje svarbius sprendimus, pavyzdžiui, įpareigojo prekių gamintojus užtikrinti galimybę jas pataisyti arba suvienodino mobiliųjų telefonų įkroviklius ES rinkoje“, – vardijo D. Jakaitė.
Kalbant apie tai, kas labai svarbu ir reikšmingai konkrečiai Lietuvai, pasak D. Jakaitės, šalies institucijos džiaugėsi, kad į migracijos paketą pavyko įtraukti intrumentalizavimą – aplinkybes, kai migrantai yra išnaudojami padėčiai kitose šalyse destabilizuoti.
„Lietuvai palankus yra ir daugiametis 2021-2027 m. biudžetas, iš kurio valstybė vis dar gauna kur kas daugiau, nei sumoka. Europos Parlamentas aktyviai rėmė Lietuvą ir per migracijos krizę pasienyje su Baltarusija, Minskui įjungiant Astravo elektrinę ar Kinijai ėmus įgyvendinti ekonominio spaudimo priemones dėl sprendimo įkurti Taivano atstovybę“, – teigė pašnekovė.
Iššūkių netrūko
Akivaizdu, kad per pastaruosius penkerius metus EP buvo pasiekta išties daug. Vis dėlto, kaip jau minėta, ši kadencija buvo išskirtinė ir iššūkių gausa, dėl kurių Parlamentui teko koreguoti ir dalį savo darbotvarkės.
„Kalbant apie EP darbą, Parlamentui pavyko užtikrinti nenutrūkstamą savo funkcijų atlikimą net ir sunkiausiais COVID-19 etapais. Europarlamentarams buvo suteikia galimybė dalyvauti posėdžiuose ir balsuoti nuotoliniu būdu. Tiesa, kurį laiką nevyko Sesijos Strasbūre“, – dalijosi D. Jakaitė.
O prasidėjus karui Ukrainoje, pasak Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovės, Europos Parlamentas aktyviai rėmė ir remia Ukrainą ne tik savo sprendimais, bet ir diplomatiniais būdais.
„Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola buvo pirmoji ES institucijų vadovė, apsilankiusi Kyjive. Čia daugelį kartų lankėsi ir EP delegacijos. Į Europos Parlamentą taip pat ne kartą kreipėsi ir Volodymyras Zelenskis bei kiti aukščiausi Ukrainos pareigūnai“, – teigė ji.
Pasakė, kodėl balsuoti EP rinkimuose yra svarbu
Pasak D. Jakaitės, dauguma sprendimų Lietuvos Seime ar Vyriausybėje yra ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę, taigi Europos Parlamentas, kartu su ES Taryba priimantis ES įstatymus, tiesiogiai daro įtaką mūsų gyvenimui. Būtent dėl šios priežasties tiek jauni, tiek vyresni žmonės neturėtų likti abejingi ir dalyvauti rinkimuose bei priimti svarbius sprendimus.
„Būtina balsuoti ir išrinkti geriausiai mūsų interesams atstovausiančius Europos Parlamento narius. Laikotarpiu tarp rinkimų, jauni žmonės, o ir visi piliečiai, gali turėti didesnę įtaką sprendimų priėmimui, jeigu veikia ne po vieną, bet jungiasi į įvairias nevyriausybines ar interesų grupių organizacijas, ir tų organizacijų vardu pateikia savo nuomonę Europos Parlamento nariams“, – teigė Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė.
Beje, kaip pastebėjo pašnekovė, visada pabrėžiama, kad demokratija – svarbi mūsų visų sugyvenimo Europoje sąlyga, tad visi rinkimai – ir savivaldos, ir Seimo, ir prezidento, ir Europos Parlamento – svarbūs.
„Kaip pasakoja EP rinkimų klipo herojai, daugelį metų europiečiai apie rinkimus ir demokratiją tik svajojo, tad nereikia jos laikyti savaime suprantama duotybe. Ir šiandien pasaulyje daugiau nei pusė žmonių gyvena nedemokratiniuose režimuose“, – atkreipė dėmesį D. Jakaitė.
Pasak jos, svarbu priminti ir tai, kokiam dideliam skaičiui žmonių Europos Parlamento rinkimų rezultatai daro poveikį.
„Europos Parlamentas priima teisės aktus, aktualius visiems: didelėms šalims ir mažoms bendruomenėms, galingoms bendrovėms ir naujai įsteigtoms įmonėms, tiek pasauliniu, tiek vietos mastu“, – teigė pašnekovė.
Europos Parlamente priimami teisės aktai susiję su mums visiems svarbiais klausimais: aplinka, saugumu, migracija, socialine aplinka, vartotojų teisėmis, ekonomika, teisinės valstybės principais ir daugeliu kitų.
„Turėtume susimąstyti, kad pasaulyje, kuris darosi vis sudėtingesnis, mažiau stabilus ir kuriame viskas tampa vis labiau susiję, Europos Sąjunga sprendžia pasaulinius iššūkius, kurių nė viena ES šalis negali sėkmingai spręsti viena. Atremti tiek daug iššūkių yra nemenkas uždavinys, o balsavimas – tai būdas daryti įtaką šio uždavinio sprendimui“, – teigė D. Jakaitė.
Ji pridūrė, kad Lietuvos gyventojai renka 11 EP narių iš 720. Įdomu pažymėti ir tai, kad birželio 9 įvyksiančiuose EP rinkimuose pirmą kartą galimybę balsuoti turės ir jaunuoliai, gimę jau po Lietuvos įstojimo į ES.