Tarp eisenos dalyvių – dėstytojai, universiteto administracijos nariai, alumnai ir, žinoma, šimtai naujai įstojusių studentų, nestokojančių ryžto ir energijos, žengiant į naują gyvenimo etapą. Kaip ir kasmet, studentų eisena atspindi ne tik sostinės gatves pripildžiusių pirmakursių ryžtą, bet ir jų požiūrį į Lietuvos politiką bei valstybėje ir visuomenėje egzistuojančias problemas.
2024 m. vyksiantys rinkimai, žemas rinkiminis aktyvumas, amžiaus, nuo kada galima balsuoti, ankstinimas – tai klausimai, į kuriuos buvo atkreiptas jaunimo dėmesys.
„Go vote – ateinantis rinkimų maratonas Lietuvoje 2024“
Ateinantys metai Lietuvoje bus svarbūs pilietine ir politine prasmėmis. Gegužės mėnesį numatomi Respublikos Prezidento rinkimai, birželį – Europos Parlamento, o 2024 spalio mėnesį – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Anot Haroldo Žalūdos, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU SA TSPMI) pirmininko, studentai šįmetinės universiteto eisenos metu stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį į būsimus rinkimus, akcentuojant poreikį didinti rinkiminį aktyvumą.
„Šiemet eisenos temą nusprendėme kreipti į artėjančius rinkimus, nes, visų pirma, tai svarbus procesas demokratinėje valstybėje. Suprantame, kad artėjantis rinkimų maratonas bus intensyvus, matysime daug politinės agitacijos, kartais viskas taps painu ir galiausiai, žmonės gali manyti, jog jų vienas balsas nieko nelemia“, – kalbėjo H. Žalūda.
VU SA TSPMI pirmininko teigimu, jaunimui rūpi politinė Lietuvos ateitis, maža to, norisi išryškinti, kad yra situacijų, kai pergalę ar pralaimėjimą rinkimuose nulemia vos keli balsai. „Visgi, praktikoje būna netikėtų atvejų ir net vienas balsas turi didelį svorį rinkimų pabaigoje. Tikime, jog sugebėsime palaikyti aktyvumą, nepasimesime ir informacijos sraute“, – papildė jis.
Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2020 m. pirmajame Seimo rinkimų ture balsavimo aktyvumas siekė 47,81 proc. Tuo tarpu antrajame Seimo rinkimų ture rinkimų aktyvumas nesiekė 40 proc. – balsavo vos 39,24 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. 2019 m. vykusių Prezidento rinkimų metu buvo fiksuotas kiek aukštesnis rinkiminis aktyvumas: pirmojo turo metu balsavo 57,37 proc. rinkėjų, antrojo – 53,88 proc.
Jaunimo aktyvumas balsuojant išlieka svarbia tema priešrinkiminiame maratone. 2019 m. Respublikos prezidento rinkimuose balsavo 40 procentų 18-29 m. amžiaus rinkėjų. Jaunimo aktyvumas (iki 24 metų amžiaus) Europos parlamento rinkimuose tais pačiais metais atskleidė gerokai padidėjusi rinkėjų aktyvumą: Lietuvoje vykusiuose EP rinkimuose balsavo 42,7 proc. jaunimo iki 24 metų, o 2014-aisiais šis skaičius buvo tik 30,5 proc. Vis dėlto, nors skaičiai atrodo džiuginantys, 18-24 metų grupė išlieka mažiausiai aktyvi per rinkimus.
„Iš tiesų, taip, jaunimo aktyvumas rinkimuose visada galėtų būti didesnis. Tikiu, jog įvairios NVO ar kitos organizacijos puikiai prisideda prie visuomenės švietimo rinkimų klausimu – tikiu, kad tai puiki terpė jauniems asmenims susipažinti ir suprasti pagrindinius procesus, kurie padėtų nepasimesti“, – teigė H. Žalūda.
Į rinkimus nori eiti anksčiau
Dar vienas svarbus klausimas, kurį iškėlė VU TSPMI pirmakursiai – balsavimo įteisinimas nuo 16 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Šį klausimą studentai akcentavo plakatuose, kuriuose išryškino „V16“ užrašus.
Apie tokios reformos naudą Europos Sąjungos lygmeniu jau kalbama nuo 2015 metų, o šių metų rugpjūčio 30 d. Seimo socialdemokratų partijos frakcija paskelbė ketinimą registruoti Konstitucijos pataisas, leisiančias atsisakyti šiuo metu galiojančio amžiaus ribojimo. Moksleivių organizacijos taip pat stipriai skatina politikus atkreipti dėmesį į kitų valstybių pavyzdžius. Viena iš tokių valstybių – Austrija, kuri 2007 m. tapo pirmąjį Europos Sąjungos valstybe, įteisinusia tokio pobūdžio reformą.