Keturi draugai nusprendė geriau pažinti gimtąjį kraštą ir leidosi į kelionę tik su popieriniu žemėlapiu pasieniu aplink Lietuvą. Nors iš pradžių kelionės tikslas buvo kiek kitoks, galų gale tai tapo prasmingu Lietuvos pažinimu, kurio metu vaikinai šalį pamatė visai kitokią, nei kasdien matome didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ar Kaunas.
Z kartos suvokimas
Kaip patriotiškumo sąvoka supranta šių dienų jaunimas? Anot anksčiau mūsų jau kalbinto Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos tarptautinių reikalų koordinatoriaus Juliaus Janulevičiaus, dažniausiai pilietiškumas pasireiškia tik tada, kai atsiranda problemos ar krizės.
„Kuomet mes gyvename savo kasdienį gyvenimą, mes dažnai užsisukame tuose buitiniuose procesuose ir apie tai net nesusimąstome“, – teigia J. Janulevičius.
Visgi, jo manymu, šiuolaikinė jaunoji karta yra pilietiška, patriotiška, tik neturi galimybės to parodyti, nes daro tai, kas yra aktualu būtent šiuo metu.
„Mes gyvename gerai, neturime jokių didelių krizių, nevyksta pas mus karas, kaip deja, šiuo metu vyksta Ukrainoje, tai aš manau, kad patriotiškumo ir pilietiškumo pas mus visus yra, tik na galbūt nėra visiems galimybės ir progos tai atskleisti“, – mintimis dalijasi vaikinas.
Patriotiškumas – kas šioje sąvokoje svarbiausia?
Kartais žmonės teigia nemylintys savo gimtinės dėl tam tikrų politinių sprendimų, pragyvenimo lygio. Tačiau ar tikrai pilietiškumas yra tik apie tai? Finansų asistentas Edvinas Nedzinskas taip nemano.
„Turbūt Lietuva nėra tik apie politiką. Lietuva yra apie jos žmones, nes tikrai, kai pravažiavome visą Lietuvą, matėme labai daug skirtingų žmonių ir jie visi linkę padėti, nebuvo kažkokių blogų interakcijų su žmonėmis, tad manau, kad patriotiškumas yra susijęs su tuo, kaip žmonės žiūri į kitus žmones, kaip padeda vienas kitam ir prisideda prie pačios valstybės, kad ji būtų geresnė“, – teigia E. Nedzinskas.
Pilietiškas žmogus – koks jis?
Anot J. Janulevičiaus, pilietiškas žmogus yra tas, kuris daro ne tik, kad jam būtų gerai gyventi, bet tuo pačiu ir žmonėms, esantiems jo aplinkoje.
„Aš manau, kad toks žmogus, kuris nežiūri vien tik savęs, bet tuo pačiu ir kartais pasirūpina kitais, yra pilietiškas“, – mano J. Janulevičius.
Abu vaikinai, papildydami vienas kitą, sutinka, kad bendruomenė, žmonių įsitraukimas į valstybės gerovės kūrimą, pagalba vienas kitam yra pagrindiniai ir neatsiejami pilietiškumo bruožai.
Kaip meilės ir pagarbos savo gimtinei išraiškos skiriasi Lietuvoje ir JAV?
Paskutiniais mokymosi mokykloje metais aktyviai technologijų ir marketingo srityse veikiantis Mangirdas Navickas buvo persikėlęs gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Anot jo, pilietiškumo ugdymo pamokos egzistuoja ir JAV mokyklose, tačiau jų turinys šiek tiek skiriasi nuo Lietuvoje pateikiamų temų.
„Tas pilietiškumas Amerikoje, be abejo, kad egzistuoja, vien tik Amerika, kaip šalis, iš savęs labai smarkiai propaguoja tą pilietiškumą“, – pasakoja M. Navickas.
Tačiau, anot jo, kalbant apie pilietiškumo ugdymą mokyklose, Lietuvoje yra suformuotas labai aiškus pagrindas, per kurį yra mokoma pilietiškumo. Amerikoje pilietiškumas yra stipri identiteto ir istorijos dalis.
„Jie visą tą pagrindą stato ir ugdo, sakykime, ant individualios laisvės, konstitucijos. Nors mes kalbame apie tą patį dalyką, patriotiškumas, pilietiškumas, bet tai yra per du skirtingus tokius polius prieinama“, – teigia pašnekovas.
Nors meilę savo gimtinei vertinti yra sudėtinga bei palyginti, ar patriotizmo daugiau jaučia lietuviai, ar amerikiečiai, tačiau vienas dalykas M. Navickui įstrigo atmintyje.
„Dalykas, kuris man įstrigo labai, tai, kad tiek jie, tiek mes, tą patriotiškumą, pilietiškumą skirtingai išreiškiame, skirtingai rodome. Kaip pavyzdys, amerikiečiai iš savęs yra labiau ekspresyvūs žmonės, tai tas pasimato ir jų simbolikoje, tai yra kaip jie naudoja vėliavas, simbolius, kaip himną, kuris yra leidžiamas prieš kiekvienas krepšinio rungtynes tarp moksleivių“, – mintimis dalijasi vaikinas.
Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje, anot pašnekovo, tai nėra daroma.
Ar reikėtų tobulinti pilietiškumo pamokas Lietuvoje?
Dar visai neseniai mokyklos suole sėdėję ir pilietiškumo pamokų klausęsi vaikinai tikrai prisimena, apie ką buvo kalbama šiose pamokose, o praėjus šiek tiek laiko, jau susidarė nuomonę apie tai, ar reikėtų jas keisti bei tobulinti. Anot J. Janulevičiaus, pati pilietiškumo pamokų idėja yra gera, tik išpildoma kiek netinkamai.
„Manau, kad pilietiškumo pamokos turėtų būti ne tik teorija, ne tik tai, kad tu turi eiti balsuoti, bet na kažkas tokio, kas tau leistų pasijusti Lietuvos dalimi, ar tiesiog kaip piliečiu, kad tu esi svarbus“, – teigia vaikinas.
Jo nuomone, tai turėtų būti pamokos, kurių metu tu gali atrasti save kaip Lietuvos pilietį ir suprasti savo naudą, prasmę ir paskirtį Lietuvoje.
„Lietuvos valstybė nėra tik sprendimų priėmėjai, politikai, bet tai esi ir tu, ir kiekvienas iš mūsų, lietuvis, yra ta pati Lietuvos valstybė“, – teigia jis.
Lietuva – tinkama valstybė jaunimui tobulėti ir kurti savo ateitį
Visų trijų vaikinų nuomone, nereikėtų nuvertinti Lietuvoje esančių galimybių, tačiau plėsti savo akiratį bei pamatyti pasaulį taip pat tikrai verta.
„Manau, kad šitas klausimas seniai yra uždarytas. Mes visi esame iš skirtingų sričių. Su kiekvienu pasikalbėjus, kokios yra jam ten galimybės, opcijos, galima suprasti, kad na yra nežmoniškai didelės, tiesiog tobula vieta būti jaunam žmogui, tobulėti“, – užtikrintai kalba M. Navickas.
Nors E. Nedzinskas visiškai pritaria M. Navickui, tačiau taip pat prideda, kad kai kuriems verta pasidairyti ir svetur, parsivežti naujų idėjų į Lietuvą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva yra puiki vieta tobulėti.
Daug po pasaulį keliaujantis J. Janulevičius sako, kad visose kelionėse suvokia vieną svarbų dalyką:
„Kadangi man tenka daug keliauti ir pamatyti įvairių kultūrų, esančių kitose šalyse, aš iš visų savo kelionių suprantu tik tai vieną dalyką, kad kai aš grįžtu, nusileidžiu Vilniaus oro uoste ir važiuoju namo, kad tai yra pats geriausias jausmas.“
Kitiems žmonėms, kurie galvoja apie išvykimą pagyventi į kitas šalis ar pakeliavimą, J. Janulevičius rekomenduoja tai daryti, išbandyti naujas kultūras, save.
„Jeigu sakote, kad Lietuvoje galbūt nėra taip gerai, kažkur geriau, gerai, nuvažiuokite ten, išbandykite ir tada jau galėsite galbūt ir pativrtinti savo hipotezę arba suprasite, kad galbūt nėra taip gerai ten, kad ta veja nėra žalesnė pas kaimyną“, – patarimu dalijasi pašnekovas.
Trys jauni Z kartos atstovai vieningai sutinka, kad Lietuva yra tobula vieta jaunam žmogui tobulėti, augti bei kurti sėkmingą ateitį. Jų teigimu, nereikėtų meilės gimtinei bei patriotiškumo sieti vien tik su politika, priimamais sprendimais, tačiau į visa tai pažvelgti kur kas plačiau. Visiems jiems Lietuva bei meilė jai yra apie žmones, kurie kuria vieningą bendruomenę, palaikančią ir padedančią vieni kitiems, kartu prisidedančią prie valstybės gerovės didinimo!