Seime priimtą draudimą pasirašė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiuo metu vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalės būti uždaryti iki 2027 m. sausio 1 d.
Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė G. Vaitkevičiūtė laidoje „Delfi diena“ sako, kad šis sprendimas yra ilgai lauktas, dėl jo daug kovota ir pagaliau tai įvyko – kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks.
„Iki 2027 metų nebegali steigtis naujos kailinių žvėrelių fermos. Taip pat yra numatytos kompensacijos ūkininkams tokiu principu, kad kuo greičiau jie pasitraukia, tuo daugiau kompensacijos jie gaus. Tai yra sveikintinas sprendimas, nes tikslas yra, kad kuo greičiau fermos pasitrauktų, kad gyvūnai jose nebebūtų kankinami“, – sako pašnekovė.
Ji teigia, kad šie gyvūnai yra invaziniai ir jų negalima laikyti niekam, išskyrus dėl kailio ar mokslo tikslų. Taigi, uždarius fermas, gyvūnai liks ūkininkų nuosavybė.
„Tie gyvūnai yra ūkininkų nuosavybė ir jos niekas iš jų neatima, tai reiškia, kad jie elgsis su tais gyvūnais taip, kaip jie norės. Reikia suprasti, kad jeigu žvėrelis gimė toje fermoje, jis ten ir mirs. Vienintelis būdas šitam ciklui užkirsti kelią yra neleisti formuotis naujoms fermoms, kad negimtų nauji mažyliai. Tai iš esmės, gyvūnai, kurie gimsta kailių fermose, yra pasmerkti“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Kailinių žvėrelių fermų ūkininkams bus išmokamos kompensacijos. Pirmiausia, pasak G. Vaitkevičiūtės, fermų darbuotojai gaus išeitines kompensacijas, bus padengiamos visos įrangos, fermų pastatų utilizavimo išlaidos. Taip pat valstybė skirs kompensacijų už kiekvieną žvėrelį.
„Kiekvienam ūkininkui už žvėrelį, priklausomai nuo to, kada jis pasitraukia, yra prarasto pelno kompensacija: 3 eurai už žvėrelį, jeigu fermą likviduoja jau kitais metais, 2 eurai, jei dar nuo kitų metų, ir vienas euras, jei ūkininkas trauksis paskutiniais metais. Kitų šalių praktika yra labai įvairi, pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai, estai visai nekompensavo kailinių žvėrelių fermų likvidavimo, buvo Europoje šalių, kurios davė jas didesnes. Bet reikia suprasti, kad ūkininkai niekada nebus patenkinti“, – tikina pašnekovė.
Kanadinių audinių Lietuvoje užauginama apie milijoną per metus. Šiais metais jų gali būti yra mažiau, nes dalis ūkių užsidarė patys, nelaukdami Seimo sprendimo. Taip pat auginama apie 30 tūkst. šinšilų.
Vis dar yra prieštaraujančių
Sprendimo priėmimo dieną, rugsėjo 21-ąją, jo priešininkai teigė, kad kompensacijos ūkininkams – per menkos.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas sako, kad tai istorinė galimybė sunaikinti verslą, neskiriant jam adekvačių kompensacijų. Jis ūkininkus ragina neskubėti naikinti savo verslų, rašė Elta.
„Aišku, po 30 metų seime atsirado tokių Seimo narių, kuriuos veikia šlapių vištų performansai. Noriu duoti patarimą žvėrelių augintojams. Ramiai žiūrėkite į visas šitas nesąmones. Po metų bus kiti rinkimai, atsiras daugiau Seimo narių, kurių šlapių vištų performansai neveiks, bus atšaukta visa šita nesąmonė ir galėsite dirbti toliau. (...). Mielieji, neskubėkite nieko naikinti, palaukite metus. Praeitoje kadencijoje stengėmės verslams padėti, taip pat ir šiam, kad jis gyvuotų. Jeigu turite žinių, kad tose fermose žvėreliai kankinami, pažeidžiamas Gyvūnų gerovės įstatymas, tai praneškite tarnyboms, bet nebauskime visų ir neliepkime visiems sunaikinti verslo“, – dėsto politikas.
Visgi, gyvūnų fermos išsivysčiusiose Europos valstybėse jau seniai neegzistuoja. Tai ne tik gyvūnų kankinimas, bet ir milžiniška aplinkos tarša: gyvulininkystė yra viena taršiausių ūkio šakų, todėl uždraudus vieną jos rūšių, prisidedama ir prie aplinkos taršos mažinimo.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Delfi diena“.