Ne visus sprendimus priimti paprasta
2024-ieji – pažymėti įvairių rinkimų gausa. Štai Lietuvoje turime nuspręsti, kas ateinančius penkerius metus valdys mūsų šalį, kokį sprendimą visi kartu priimsime dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo, kas mūsų šalį atstovaus Europos Parlamente, o jau rudenį galvosime apie tai, kas svarbiausius klausimus spręs Lietuvos Respublikos Seime. Rinkimų yra daug ir visi jie – svarbūs. Tiesa, tuo nei kiek neabejoja ir jaunieji lietuvaičiai.
„Jau atlikau pilietinę pareigą balsuodamas prezidento rinkimuose, išreiškiau savo balsą ir už dvigubos pilietybės išsaugojimą. Be abejonės, balsuosiu ir Seimo rinkimuose, ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Turiu galimybę, tad turiu ja ir pasinaudoti“, – teigė vaikinas.
Tiesa, jis pripažino, kad nėra didelis domėjimosi politika entuziastas, tačiau sprendimus tikino priimantis tikrai atsakingai.
„Nesu žmogus, kuris nuolat ir labai aktyviai domisi politika. Tiesą sakant, tai darau tik tada, kai paliečiami man aktualūs klausimai. Tačiau, prieš balsuodamas rinkimuose, tikrai aktyviai pasidomiu apie kandidatus, apie jų pažiūras, pasiekimus. Pavyzdžiui, prieš prezidento rinkimus žiūrėjau visus kandidatų debatus. Tai ir padėjo apsispręsti, ir suprasti, kas man yra svarbu“, – teigė jaunuolis.
Jam antrino ir kita pašnekovė, teigusi, kad sprendimą, už ką balsuos prezidento rinkimuose, priimti sunku nebuvo.
„Nežinau, ar tai geras sprendimas, tačiau jis buvo tvirtas ir užtikrintas. Domėjausi, skaičiau, klausiau ir nusprendžiau“, – teigė mergina.
Ji pridūrė, kad kiti artėjantys rinkimai nerimo kelia kiek daugiau.
„Kalbant, pavyzdžiui, apie rudenį vyksiančius Seimo rinkimus – nežinomybės daugiau. Man atrodo, pastarieji metai buvo kupini nesusipratimų ir neaiškumo, tad dabar yra gerokai sunkiau suprasti, kas yra teisinga, o kas ne. Na, bet teks suprasti ir apsispręsti“, – teigė jaunuolė.
Jaunų žmonių, kuriems rūpi šalies ateitis, tikrai yra
Jaunuoliai neslepia, kad kalbos apie tai, jog jauni žmonės politika domisi per mažai ir dėl to esą yra neatsakingi, juos šiek tiek žeidžia. Pasak pašnekovės, to tikrai negalima pasakyti apie visus jaunus žmones.
„Gal ir pati aš nesu pavyzdinga politikos pasaulio stebėtoja ar veikėja, tačiau aplink save matau daug jaunų žmonių, kuriems visa tai nepaprastai rūpi. Taip, galbūt tokių žmonių yra per mažai, bet užtenka apsidaryti, kad pamatytume, kiek abejingų ir neprotingai mąstančių yra ir vyresnių žmonių. Aš manau, kad tai nėra kažkokios kartos ar kažkokios amžiaus grupės problema. Tai tiesiog yra problema mūsų visuomenėje, kurią reikia spręsti“, – teigė mergina.
Pasak jos, prie to galėtų prisidėti ir patys politikai.
„Aš suprantu, kad, pavyzdžiui, darbas Seime yra lygiai toks pats sunkus ir varginantis, kaip ir bet koks kitas, tad ten gali pasitaikyti ir įvairių nuotaikų, ir nuomonių išsiskyrimų, ir ginčų, tačiau, mano nuomone, vietoje to, kad tie ginčai būtų nuolat keliami į paviršių, kas šiek tiek erzina, politikai galėtų sutelkti jėgas į mūsų visų edukaciją, švietimą, kalbėjimą apie tai, kaip svarbu yra priimti tinkamus sprendimus, kaip svarbu yra pagalvoti ir nepamiršti apie tai, kad žmonės, kurie tuos sprendimus turi priimti, yra atsakingi už mūsų visų ateitį“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Jos nuomonei pritarė ir kalbintas vaikinas.
„Kartais tiesiog atrodo, kad mes, jaunoji karta, esame tas taikinys, ta visuomenės grupė, ant kurios viską galima „nurašyti“. Na, kažin, ar reikia taip daryti. Tai tikrai neįkvepia tų, kurie stengiasi, domisi, diskutuoja. Atrodo, kad tokie žmonės lieka nematomi ir užmiršti, o tokių jaunų žmonių tikrai yra daug. Mano manymu, jų yra net labai daug. Žinoma, problema yra, jaunų žmonių aktyvumas galbūt nėra maloniai stebinantis, tačiau vertingiau būtų sutelkti jėgas ir su ta problema kažkaip kovoti, ir tuos jaunus žmones motyvuoti veikti, daryti, gyventi aktyviau“, – kalbėjo jis.
Šioje vietoje vaikinas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jaunuolių įsitraukimą į politinius procesus stabdo ir kai kurie pačių politikų sprendimai.
„Niekaip nepamirštu iniciatyvos, kuria siekiama, kad savivaldos rinkimuose teisę balsuoti turėtų žmonės, sulaukę 16 metų. Mano akimis, šis siūlymas ir vėl tarsi atsimušė į sieną. Kažkodėl yra manoma, kad tokio amžiaus žmonės dar nėra pakankamai subrendę, negeba priimti atsakingų sprendimų. Na, nežinau. Pažįstu ir vyresnių jaunuolių, kurių pasirinkimai mane stebina iš neigiamos pusės, bet jie teisę balsuoti turi. Aš manau, o panašius dalykus rodo ir kitų šalių patirtis, kad balsavimas nuo 16 metų jaunuolių įsitraukimą į politinius ir demokratinius procesus tikrai paskatintų, o to mums ir reikia“, – mintimis dalijosi jis.
Kaip idėją leisti savivaldos rinkimuose balsuoti jaunuoliams, sulaukusiems 16 metų amžiaus, vertina kita pašnekovė – klausėme ir jos.
„Neturiu nei tvirto „už“, nei „prieš“, tačiau, manau, savivaldos rinkimai būtų puikus startas, nuo ko būtų galima pradėti, siekiant tuos jaunus žmones įtraukti į visus šiuos procesus. Kitaip tariant, man patinka, kad į viską einama pamažu, kad nėra siekiama, jog šie jaunuoliai savo balsą galėtų išreikšti iškart visuose rinkimuose. Galbūt, tai būtų tarsi puiki repeticija prieš kitus, didesnius ir dar svarbesnius rinkimus“, – svarstė mergina.
Tiesa, ji mano, kad, prieš priimant tokius sprendimus, vertėtų atlikti ir tam tikrus namų darbus.
„Pirmiausia, aš manau, dar reikėtų gerokai patobulinti pilietinio ugdymo sistemą. Aš mokyklą baigiau prieš penkis metus, kas, man atrodo, nėra taip seniai. Aš neprisimenu jokių pilietiškumo pamokų. Absoliučiai jokių. Jeigu jos ir buvo, tuomet jų metu tikrai nebuvo pasakojama apie balsavimo pareigą ir svarbą, ir kaip priimti teisingus sprendimus, į ką svarbu atkreipti dėmesį. Galiu pasakyti, kad pirmą kartą balsuodama rinkimuose dėl to jaučiau baimę. Viskas, ką savo galvoje apie demokratinius procesus turiu šiandien, yra išlikę arba iš istorijos pamokų, arba iš diskusijų su šeima, arba iš savarankiško domėjimosi“, – tikino jaunuolė.
Jauni žmonės pasakė, kodėl, jų manymu, balsuoti svarbu
Balsavimas rinkimuose – tai ne tik pilietinė pareiga, bet ir demokratijos šventė, o šventes jauni žmonės tikrai mėgsta. Tuo neleido suabejoti ir jaunosios pašnekovės atsakymas, paklausus, kodėl, jos manymu, jos balsas įvairiuose rinkimuose yra svarbus ir reikalingas.
„Aš į visa tai žiūriu rimtai. Aš nenoriu, kad, pavyzdžiui, būtų gėda dėl to, ką mūsų išrinkti tautos atstovai kalba kitose šalyse. Aš nenoriu, kad mes nuolat atsiliktume su tam tikrų sprendimų priėmimu, su svarbių klausimų sprendimu. Aš nenoriu bijoti dėl savo ir dėl savo artimųjų ateities. Nenoriu galvoti apie tai, kad dėl tam tikrų politikų sprendimų man tektų, pavyzdžiui, net emigruoti. Myliu Lietuvą, noriu čia gyventi ir noriu, kad man ir mano artimiems žmonėms būtų gera čia gyventi. Dėl to einu balsuoti ir dabar, ir balsuosiu Europos Parlamento rinkimuose, ir Seimo rinkimuose. Tai skatinu daryti ir savo draugus“, – teigė ji.
Savo mintimis pasidalijo ir kitas pašnekovas.
„Man atrodo, svarbiausia yra suprasti, kad, jeigu norime, kad mums svarbūs klausimai būtų sprendžiami – negalime tiesiog laukti ir tikėtis, kad tai įvyks savaime. Turime balsuoti, atlikti savo pilietinę pareigą. Tai nuolat stengiuosi priminti pats sau ir pagal tai, kas rūpi man, renkuosi ir asmenis, kuriuos norėčiau matyti tautos atstovų gretose“, – teigė vaikinas.
Primename, kad balsavimo teisę Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia piliečiams, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Galimybių šia teise pasinaudoti šiemet yra apstu. Nepaleiskime jų veltui!