Nepaisant tokių planų, elektromobiliai tebėra prieštaringai vertinami, nes yra ir abejojančių jų poveikiu aplinkai. Kritikuojantieji elektromobilius vardija minusus: nerimą dėl neekologiškos elektromobilių gamybos, galimas problemas dėl degumo ir dėl žaliavų, reikalingų jų baterijų įkrovimui, prieinamumo.
Elektriniai varikliai ir vidaus degimo varikliai: kurie automobiliai ekologiškesni?
ES paskelbė, kad nuo 2035 m. bus draudžiama registruoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, išskyrus kai kurias išimtis. Sintetiniais degalais varomoms transporto priemonėms naujasis reglamentas nebus taikomas. Tai reiškia, kad elektromobiliai netrukus taps pageidaujama transporto priemone. Kita vertus, kokį poveikį tai turės aplinkai?
Elektromobilio gamybos metu išmetama 25 proc. daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei gaminant dyzelinį automobilį. Bet ilgalaikėje perspektyvoje elektromobiliai kur kas mažiau kenkia aplinkai. Argono nacionalinės laboratorijos duomenimis, elektromobilis, nuvažiavęs 275 tūkst. km, išmeta perpus mažiau teršalų, nei tiek pat kilometrų nuvažiavęs dyzelinis automobilis, rašoma portale „My Impact“.
Jei padaugėtų elektra varomų automobilių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą būtų galima sumažinti iki 60 proc. Be abejo, perėjimo prie elektromobilių poveikis įvairiose šalyse bus skirtingas. Pavyzdžiui, tokiose valstybėse, kaip Lenkija, kurioje energetikos sektorius stipriai priklauso nuo anglies, elektromobilių nauda aplinkai bus mažesnė nei tokiose šalyse, kaip Austrija (kuri 76,2 proc. energijos gamina iš atsinaujinančių šaltinių) ar Rumunija (kuri daugiau kaip 40 proc. energijos gamina iš atsinaujinančių šaltinių).
Ar elektriniai automobiliai – raktas į ekologiškesnę ateitį?
Ekologiškumo skatinimo idėja pagirtina, kita vertus, kelia ir nerimo. Perėjimas prie elektromobilių, kurių veikimo nuotolis ribotas ir kurie priklauso nuo įkrovimo punktų, gali būti nepatogus, europiečiams tai gali sukelti dvejopų jausmų.
Audrius iš Lietuvos teigia, kad neinvestuotų į elektromobilį, nes, norint naudotis tokia mašina, reikia daug laiko ir planavimo. „Reikia visada kruopščiai suplanuoti kelionę, pasirūpinti, kad automobilis būtų tinkamai įkrautas ir paruoštas kelionei“, – argumentavo jis.
Eglė situaciją vertina kitaip – jos nuomone, ilgainiui dauguma žmonių turės persėsti į elektromobilius. Tiesa, ji pati pokyčiams dar nepasirengusi. „Žinau apie klimato kaitos problemas ir ekologiškų sprendimų svarbą, vis dėlto man, jaunam žmogui, atrodo nerealu įsigyti elektromobilį. Jau vien kaina gąsdina“, – sakė lietuvė. Kol kas ji ieško alternatyvių, nedaug anglies dioksido į aplinką išskiriančių keliavimo būdų.
Elektromobiliai Europoje
„Dažnai važiuoju viešuoju transportu, o ne sava mašina, nes taip prisidedu prie tvarumo ir ekologijos. Tiesa, būna atvejų, kai tenka naudotis automobiliu, nes tai – vienintelė galimybė pasiekti tam tikrą tikslą“, – pabrėžė Eglė.
Julianas iš Lenkijos sakė, kad ES reglamentų pakeitimai jam kol kas neturėjo įtakos. „Neturiu vairuotojo pažymėjimo, gyvenu dideliame mieste, todėl naudojuosi tik viešuoju transportu. Galiu keliauti traukiniu atostogų metu arba į savo gimtąjį miestą. Mintis apie riboto pravažumo automobilius man nekelia nerimo, nes žmonės ilgainiui prie to pripras“, – sakė jis.
Nepaisant šiokio tokio nepritarimo, elektra varomi automobiliai pamažu įsitvirtina rinkoje.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, nuo 2024 m. sausio Lietuvoje užregistruota daugiau nei 19 tūkst. M1 ir N1 klasės elektromobilių. Iš jų daugiau nei 11 tūkst. – varomi tik elektra.
Lenkijoje iki 2023 m. sausio pabaigos iš viso užregistruoti 67 097 keleiviniai ir komercinės paskirties elektromobiliai. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, daugiausiai elektromobilių važinėja Vokietijoje – 1,09 mln., toliau eina Jungtinė Karalystė – 642 tūkst. ir Prancūzija – 606 tūkst. automobilių.
