LGBT benduomenės nariai: tenka nuolat susidurti su patyčiomis, pykčiu, agresija
Dizaineris, modelis, mados žurnalistas L. Svirplys sako eitynėse dalyvaujantis todėl, kad mato, jog Lietuvoje LGTBQ+ asmenys vis dar negali pilnavertiškai gyventi.
„Noriu prisidėti ir kurti pokytį. Vis dar trūksta visuomenės palaikymo, priėmimo. Sklando mitai bei dezinformacija, trūksta valstybės teisinio reguliavimo, saugumo. Pačiam tenka nuolat susidurti su patyčiomis, pykčiu, agresija. Gaunu nemažai žinučių iš jaunų asmenų, kad jie – ypač mažuose Lietuvos miestuose ir kaimuose – jaučiasi nesaugiai, nepriimti, patiria problemų. Kadangi pats jaučiuosi panašiai, noriu prisidėti prie pokyčio, saugios laisvės“, – teigia jis.
Eitynėse dalyvaujanti Dovilė taip pat sako, kad su partnere dažnai pastebi į jas nukreiptus aplinkinių paniekos žvilgsnius, merginos sulaukia užgaulių replikų.
Dovilė sako, kad „Pride“ eitynės jai pirmiausia yra apie meilę.
„Jose dalyvauju jau trečius metus iš eilės ir negaliu atsistebėti, kiek meilės bei jėgų prisipildau. Tai tartum įkvėpimas nenuleisti rankų tikint, kad kažkada ir aš turėsiu lygiavertes teises bei nebijosiu būti savimi“, – teigia ji.
Priešišką požiūrį į LGBTI+ bendruomenę lemia keletas priežasčių
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė teigia, kad priešiškas požiūris į tokius renginius kaip minėtos eitynės ir apskritai į LGBTI+ bendruomenei priklausančius žmones gali būti susijęs su mūsų istorija, švietimo trūkumu, visuomenėje paplitusių stereotipų gausa.
„Sovietmečiu seksualinė orientacija buvo tabu tema, apskritai – visi, kas neatitiko tam tikrų tuometinės visuomenės standartų, ilgą laiką buvo nurašomi, represuojami. Deja, nemažai tokio požiūrio išlikę ir šiandien, o pasipriešinimo taikiniu tampa ir „Pride“ eitynės“, – pažymi pašnekovė.
„Ne mažiau svarbus ir šalies valdžios rodomas pavyzdys savo gyventojams – vis dar neturime teisės aktų, kurie lygias teises užtikrintų visoms poroms ir šeimoms, translyčiams asmenims“, – priduria ji.
Priminė pirmąsias „Pride“ eitynes Lietuvoje: situacija tada ir dabar
Lietuvos gėjų lygos (LGL), kuri mūsų šalyje ir organizuoja birželio 6-8 dienomis vykstantį „Lithuanian Pride“ festivalį, komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė sako, kad 2010 m. Vilniuje vykusios pirmosios „Baltic Pride“ eitynės buvo visiškai kitokios nei dabar rengiamos.
„2010 m. 350 dalyvių Upės gatvėje pasitiko tūkstantinė priešiška minia, eitynių dalyvius saugojo riaušių malšinimo būriai ir raitoji policija“, – sako pašnekovė.
„Tokių iššūkių, su kokiais susidūrėme 2010 ir 2013 m. nebepatiriame. Nebereikia kovoti teismuose dėl teisės eitynes organizuoti pagrindinėje miesto gatvėje. Eitynėse jaučiamės saugiai, sulaukiame įvairių organizacijų ir Vilniaus miesto savivaldybės palaikymo“, – priduria ji.
„Manau, kad pokyčiai akivaizdūs. LGL organizuojamos LGBT bendruomenės eitynės jau tapo tradicine Vilniaus miesto švente. Prie eitynių jungiasi ne tik pavieniai dalyviai, bet ir būrys visuomeninių organizacijų, verslo atstovų. Jau keletą metų renginyje nefiksuojama jokių incidentų, todėl galima sakyti, kad LGBT bendruomenės eitynės paskatino toleranciją ir visuomenės sanglaudą“, – priduria ji.
LGBTI+ asmenys vis dar patiria diskriminaciją ir smurtą dėl savo tapatybės
Vis dėlto, nors sostinėje į „Pride“ eitynes žiūrima palankiau nei prieš dešimtmetį, anot E. Kuktoraitės, apie progresą LGBT žmogaus teisių užtikrinimo srityje nuo 2010 m. kalbėti negalime.
Panašios nuomonės laikosi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė M. Kolinytė. Jos teigimu, mūsų šalyje LGBTI+ asmenys susiduria su teisių ir teisinės apsaugos trūkumu, vis dar patiria diskriminaciją ir smurtą dėl savo tapatybės.
„Eitynės ir jas papildantys renginiai yra būdas didinti minėtų problemų matomumą ir suvokimą, skatinti politikos formuotojus priimti reikalingus teisės aktus, pavyzdžiui – orų tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymą“, – teigia ji.
„Lietuvoje „Pride“ eitynės yra labai svarbus renginys ir pilietiškos visuomenės aktyvumo išraiška“, – pabrėžia specialistė.
LGL komunikacijos vadovė E. Kuktoraitė priduria, kad būtent eitynės paskatino progresą normalizuojant LGBT asmenų buvimą viešojoje erdvėje, paskatino LGBT žmonių priėmimą visuomenėje, sudarė sąlygas vis daugiau LGBT asmenų atsiskleisti, susiburti ir paraginti politikus užtikrinti visapusišką LGBT žmonių lygybę.
E. Kuktoraitės teigimu, LGBT bendruomenės eitynės apskritai yra didžiausias žmogaus teisių renginys Lietuvoje.
„Prieš homofobiją, nepagarbą ir teisių nepripažinimą protestuojame kurdami šventę tiek dalyviams, tiek žiūrovams“, – sako ji.
„Pride“ renginiai vyksta daugelyje Vakarų valstybių
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė M. Kolinytė sako, kad didžiuliai „Pride“ renginiai vyksta daugelyje Vakarų (ir ne tik) valstybių.
„Turbūt, neigiamai reaguojančių gyventojų galima rasti visur, tačiau palaikymo lygis eitynėms skiriasi. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Islandijoje vykstančiame „Reykjavik Pride“ kasmet dalyvauja beveik trečdalis visos šalies gyventojų“, – pažymi specialistė.
„Kitose šalyse jau tapo įprasta, kad „Pride“ renginiuose dalyvauja ir aukščiausio rango politikai, valstybių vadovai, žymūs visuomenės veikėjai. Kai kurie Seimo nariai, valstybės pareigūnai, žinomi žmonės dalyvauja ir Lietuvos „Pride“ eitynėse“, – priduria ji.
M. Kolinytė taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal organizacijos „ILGA-Europe“ 2024 metų „Vaivorykštės žemėlapį“ ir „Vaivorykštės indeksą“, geriausiai LGBTI+ asmenų lygiateisiškumas užtikrinamas Maltoje, Islandijoje, Belgijoje, Ispanijoje.
„Šalių, į kurias galime lygiuotis, nebūtina ieškoti toli – net mūsų Baltijos kaimynės po keleto metų stagnacijos žengė į priekį. Estijoje jau įteisinta santuokos lygybė, Latvijoje – tos pačios lyties porų partnerystė“, – sako ji,
M. Kolinytė taip pat primena apie „Pride“ eitynių šaknis.
„1969 metų birželį, Niujorko policija surengė reidą LGBTI+ bendruomenės bare „Stonewall Inn“, kurį sekė riaušės ir masiniai mitingai prieš LGBTI+ žmonių persekiojimą. Įvykis buvo paminėtas po metų – surengtos pirmosios bendruomenės eitynės, kurios tapo LGBTI+ kovos už savo teises ir lygybę simboliu. Ilgainiui tokio pobūdžio renginiai tapo kasmetinėmis tradicijomis visame pasaulyje“, – primena ji.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė sako, kad nors eitynės pirmiausia buvo protesto forma ir platforma kovai už pokyčius, šiandien jos turi nemažai šventės elementų, pasididžiavimo LGBTI+ asmenybėmis ir jų pasiekimais.