„Merginoms už savo vietą dažniausiai reikia pakovoti. Joms reikia pakovoti, kad nebūtų priskirti tokie darbai kaip pildyti ataskaitas arba užrašyti kažką, kad jos nebūtų nustumtos į šoną ir galėtų dalyvauti kūrybiniame procese lygiaverčiai. Joms dažniausiai reikia įrodyti savo vertę, kartais net imtis užduočių, kurios joms yra kiek sunkesnės, neparodyti, kad kažko nemoka ar negali“, – kalbėdama apie inžinerijos krypčių studijas, pastebėjo ji laidoje „Mergaitės taip nedaro“.
Dėl to, tikina N. Dubauskienė, inžinerijos studentės labai greitai išmoksta būti savarankiškos, lanksčiai bendrauti ir valdyti savo laiką – vietos klaidoms yra mažiau, tenka išlaviruoti ir stengiantis neįžeisti kolegų ego. Nors tai vėliau padeda pritapti praktiškai bet kokiame kolektyve, kartu ir išvargina, nes nesąmoningai užkrauna papildomą psichologinę naštą.
„Reikėtų siekti savo asmeninių tikslų ir žiūrėti į tą sritį kaip į savo interesų sritį, nebandyti įrodyti, kad ir merginos kažką gali“, – patarė ji, pridurdama, kad svarbu atrasti sau įdomiausią nišą, kurioje sekasi geriausiai.
Pačią N. Dubauskienę inžinerija sužavėjo savo kūrybiškumu ir pritaikomumu, kokią didelę įtaką tai gali daryti visuomenei, tačiau jai taip pat teko kovoti su stereotipais ir mitais.
„Iki šiol, kai prisipažįstu, kad dėstau universitete, ir atsakau į klausimą: „Tai ką gi dėstote?“, būna dažniausiai didelė nuostaba, kodėl būtent tokią specialybę. Aš manau, kad čia neturėtų būti, dėl ko stebėtis, ir labai lauksiu tos dienos, kai ta mano specialybė visiems atrodys suprantama, nepriklausomai nuo to, vyras ar moteris ją studijuoja ar dirba“, – lūkesčiais pasidalijo ji.
Įkvėpė tėčio pavyzdys
Paklausta, kaip nusprendė siekti karjeros TECH srityje, N. Dubauskienė pasakojo, kad ją įkvėpė tėčio pavyzdys, o galutinę kryptį išgryninti padėjo pomėgis elektroninei muzikai.
„Elektroninė muzika padėjo pasirinkti konkrečią sritį, kurioje norėčiau studijuoti ir dirbti – elektronikos inžinerija. O tėčio pavyzdys įkvėpė apskritai rimtai pažiūrėti į inžinerines studijas ir pasirinkti tiksliuosius mokslus kaip pagrindinę kryptį, kai pradėjau mokytis. Tėtis visada buvo tas žmogus, kuris aktyviai rodė, kad gyvenime sprendimus galima priimti logiškai, pasižiūrėti, kodėl tam tikri veiksmai sukelia tam tikras priežastis, ir visą laiką kartojo, kad svarbiausia yra inžinerinis mąstymas“, – prisiminė pašnekovė.
Jos teigimu, inžinerija yra labai kūrybiška sritis. Nors pagrindinis bet kurio inžinieriaus tikslas yra išspręsti problemą, kaip jis tai padarys, priklauso tik nuo konkretaus specialisto.
„Problemų sprendimai paprastai yra labai praktiški, labai konkretūs. Nereikia rašyti ilgų puslapių, galima tiesiog paimti ir padaryti kažką, kas, realiai, pakeis pasaulį“, – įsitikinusi N. Dubauskienė.
Dirbtinio intelekto svarba vis auga
Šiuo metu pati mokslininkė daugiausiai dirba su nedidelių kiekių energijos išgavimu. Pavyzdžiui, kaip įkrauti mūsų visų naudojamus prietaisus, nenaudojant įprastų rozečių, tačiau pasitelkiant žmogaus judesius ar aplinkos pasikeitimus. Anksčiau daug dėmesio ji skyrė ir medicininei įrangai, kaip palengvinti gydytojų darbą.
„Dirbtinis intelektas dabar tapo bene pagrindiniu įrankiu praktiškai visose srityse, inžinerija nėra išimtis. Mes fakultete turime ir Transporto elektroniką, Transporto priemonių inžineriją. Kaip žinia, autonominiai automobiliai dabar yra didžioji svajonė, kurios siekia žmonija. Tai čia be dirbtinio intelekto tikrai nebus įmanoma apsieiti“, – kur link juda didžioji dalis inžinerijos, pasakojo pašnekovė.
Pati ji stengiasi dėmesio skirti ir tam, kaip išmokyti žmones teisingai pasirinkti, naudotis ir įvertinti dirbtinio intelekto valdymo įrankius.
Merginų – tik kas dešimta: problemą įžvelgia jau 5-oje klasėje
Tiesa, kalbėdama apie šiomis sritimis besidominčius studentus, N. Dubauskienė nė neslėpė, kad dauguma jų – vaikinai.
„Deja, merginų šiose srityse yra mažuma. Iš 100 studentų auditorijoje tenka pamatyti gal kokias 10 merginų. Santykis tikrai labai nedidelis“, – pripažino ji.
Paklausta, kas tai lemia, N. Dubauskienė patikino pastebėjusi, kad mergaitės dar mokykloje, maždaug penktoje klasėje, nusprendžia, kad matematika – ne joms, tikslingai kreipiamos į „minkštuosius“ mokslus.
„Tada jau ką nors labai daug pakeisti greičiausiai ir vėlu. Jos mato pavyzdžius aplinkoje, mokykloje, kaip tarsi sakoma, kad mergaitės yra kitokios, labiau linkusios į literatūrą, vadinamuosius minkštesnius dalykus. Berniukams dažniausiai atleidžiama daugiau klaidų, neklusnumo. Todėl jie ne taip bijo rinktis sritis, kuriose reikalingas sprendimų priėmimas, griežtas mąstymas, nebijoti rizikos“, – svarstė pašnekovė.
Išsiskiria dideliu savarankiškumu: prieš vaikinus nesinori pasirodyti silpnai
Jos teigimu, visų pirma, mergaitėms reikėtų matyti daugiau pavyzdžių, ką veikia moterys inžinerijos srityse, pažinti daugiau šių sričių specialisčių, matyti jas savo aplinkoje.
„Jei vyksta ekskursijos, įmonių pristatymai, matome per televizorių, kad pristatomi nauji įrenginiai ar inovacijos, kitos naujovės, dažniausiai ten matosi vyriški veidai. Mergaitės savęs tose rolėse dažniausiai taip ir nepamato“, – pastebėjo N. Dubauskienė.
Pasak pašnekovės, merginos nėra nei daugiau, nei mažiau talentingos, jei lyginsime jas su inžineriją studijuojančiais vaikinais, tačiau tam tikrais sugebėjimais išsiskiria.
„Turbūt pagrindinis – mokėti mokytis. Jos būna savarankiškesnės ir labiau moka pačios sau išsikelti tikslus, save motyvuoti, pačios įveikti iššūkius, problemas, ieškoti informacijos, nes, į ką kreiptis... Kolegių merginų aplinkui dažniausiai būna ne tiek ir daug, o prieš vaikinus nesinori pasirodyti silpnai“, – pastebėjo N. Dubauskienė.
Turi patarimą merginoms, kasdien kovojančioms su stereotipais
Elektros ir elektronikos inžinerijos studijas baigę specialistai savo žinias pritaiko plačiai – nuo itin specializuotų iki pramoninių sprendimų. N. Dubauskienė juokėsi, kad net šiuolaikiniai automobiliai dažniau turi su elektronika, o ne su mechanika susijusių gedimų.
„Žmogus, kuris gana neblogai išmano programavimą, elektroniką, bet kurioje automobilių priežiūros ar kūrimo įmonėje tikrai yra labai laukiamas“, – pavyzdį pateikė pašnekovė.
Paklausta, gal bandė pasekti savo studenčių karjeras, kaip jos susiklosto, ji patikino, kad darbdaviai paprastai įvertina ne tik specialybės žinias, bet ir pasiryžimą investuoti į save, daug mokytis, pritapti komandoje.
„Greičiausiai reikėtų į tuos žvilgsnius nežiūrėti kaip į žvilgsnius į save. Dažniausiai žmonės vertina savo susikurtą stereotipą, kuris nebūtinai turi ką bendro su konkrečiu asmeniu<...> Reikėtų siekti savo asmeninių tikslų ir žiūrėti į tą sritį kaip į savo interesų sritį, nebandyti įrodyti, kad ir merginos kažką gali“, – ką galėtų patarti merginoms, kasdien kovojančioms su stereotipais, dalijosi ji.
Pasak N. Dubauskienės, inžinerija yra nuolat besikeičiantis ir nepertraukiamo tobulėjimo reikalaujantis dalykas, tad svarbu nusiteikti, kad mokytis teks visą gyvenimą.
„Tikri inžinieriai tarnauja ne klientui, o visuomenei. Jie turi turėti ne tik specialybinių žinių, bet ir išmanyti, kaip jų sprendimai, kuriami produktai ar įrenginiai, paveiks visuomenę, atitinkamai priimti sprendimus. Mes greičiausiai nenorėtume turėti specialistų, kurie neįsivaizduoja, kokias pasekmes gali sukelti jų turimi produktai“, – nesustoti mokytis ragino pašnekovė.