Įžvalgomis, kodėl moterys vis dar nuvertina save, galvodamos apie karjerą TECH srityje, kaip atrodo čia dirbančių specialistų kasdienybė ir ką kiekvienas turi žinoti apie kibernetinį saugumą, V. Škarnulytė dalijosi naujoje DELFI TV laidoje „Mergaitės taip nedaro“.
Nurodė 3 priežastis dirbti IT
Anot pašnekovės, daugumos mūsų požiūris į technologijų pasaulį kol kas, deja, yra labai ribotas. Pavyzdžiui, mes suprantame, kad medicinoje specializacijų yra daug, o štai į IT srities darbuotojus žiūrime mįslingai.
„Kai aš klausiu, kas yra IT, beveik visi įvardija, kad tai yra du dalykai: arba kompiuterių remontas, arba programavimas“, – sako V. Škarnulytė.
Vis dėlto tiesa ta, kad darbo pozicijų, susijusių su IT, yra labai daug, tad bene kiekvienas gali rasti jo gabumus ir poreikius atitinkančią sritį.
„Pirma, tai yra labai įdomi sritis. Antra, pakankamai geri uždarbiai, jei turite atitinkamą kvalifikaciją. Trečia, tai yra pakankamai nesudėtingas, nelengvas, bet nesudėtingas darbas. Tačiau nieko nereikia daryti labai skubotai. Visų pirma, pasižiūrėkite. Sričių, kur galima dirbti IT, yra be proto daug ir reikia pasižiūrėti, kuri sritis jums labiausiai priimtina, kur jums iš tikrųjų bus įdomu“, – ragino pašnekovė.
Svajojo apie baletą, baigė bankininkystės studijas
Įdomu tai, kad ir pati V. Škarnulytė vaikystėje visai nesvajojo dirbti TECH srityje, baigė bankininkystės studijas.
„Bankininkystė – mano kompromisas su mama, ji buvo buhalterė. Vaikystėje man labai patiko baletas, buvau susižavėjusi, bet, kai ši idėja buvo atmesta, baigdama mokyklą neturėjau jokių prioritetų. Buvau pakankamai gabi visiems dalykams. Humanitariniai mokslai gal patiko mažiau nei technologiniai, ir mano mama labai primygtinai rekomendavo stoti į ekonomiką, buhalteriją“, – pasakojo V. Škarnulytė.
Tačiau dar praktikos metu supratusi, kad bankininke visą gyvenimą nedirbs, pašnekovė nusprendė žinias gilinti technologijų srityje, įstojo į Kauno technologijos universitetą. Tiesa, tokio jos sprendimo artimieji nepalaikė – manė, kad po studijų teliks dirbti gamykloje. Tuomet Lietuvoje mažai kas turėjo internetą ar kompiuterizuotą darbo vietą.
„Labai džiaugiuosi, kad tada užteko drąsos studijuoti antrąkart, nes visi sakė: „Kam to reikia, visi jau eina dirbti“ ir „Kas čia per nesąmonė“. Aš pasirinkau, kad pati suderinsiu, išlaikysiu save, kol mokysiuosi būtent KTU. Tai turbūt vienas iš geriausių mano sprendimų“, – šiandien šypsosi ji.
Tėvai iki šiol stabdo dukras nuo studijų inžinerinėje kryptyje
Pasak V. Škarnulytės, ir tuomet į IT srities studijas daugiau stodavo vyrai, manyta, kad mokslai labai sudėtingi, o darbo perspektyvos neaiškios. Paklausta, ar artimųjų vardyti stereotipai vėliau pasiteisino, pašnekovė prisiminė, kad tik pradėjusi dirbti, iš tiesų, susidūrė su požiūriu, kad moterys neva tinkamesnės darbui su dokumentais, projektų valdymu. Įrodyti technines žinias ir gauti inžinerinį darbą buvo pakankamai sudėtinga.
„Anksčiau IT inžinieriui reikėjo jėgos, nes kompiuteriai buvo dideli, serveriai buvo dideli. Daug ką reikėjo fiziškai nunešti, pastatyti, nukelti. Dabar juk to nėra. Bet perversmas mūsų galvose vyksta labai iš lėto“, – aiškino ji.
Tai įrodo ir pokalbiai su studentais, dėstytojais. Pasak V. Škarnulytės, kai kurie jų prasitaria, kad net ir šiais laikais tėvai stabdo dukras nuo studijų inžinerinėje kryptyje, nes nesuvokia, kaip dabar atrodo inžinieriaus darbas, situaciją darbo rinkoje vertina žvelgdami ne į ateitį, o į praeitį.
Karjerą pradėjo kompiuterių parduotuvėje
Pati ji juokauja, kad buvo žmogus, padėjęs Lietuvai skaitmenizuotis – karjeros IT srityje pradžia sutapo su laiku, kai kompiuteriai ėmė rasti vietą lietuvių namuose.
„Tuo metu aš dirbau kompiuterių parduotuvėje ir padėdavau pasirinkti kompiuterį, aiškindamasi žmonių poreikius. Ir kartu mokiau, kaip tuo kompiuteriu naudotis. Nes, jei mes nemokame naudotis įrenginiu, faktas, kad jis mums kaip ir nereikalingas“, – pastebėjo V. Škarnulytė.
Anot jos, nors tuomet dažnas klientas nustebdavo tokio pobūdžio patarimus girdėdamas iš moters, užtekdavo vos kelių minučių įrodyti savo kompetenciją. Dažnas jų vėliau sugrįždavo prašydamas pagalbos ir kitais su technologijomis susijusiais klausimais.
Atkreipė dėmesį į atlyginimų skirtumus
Pašnekovės teigimu, su iššūkiais tenka susidurti ne tik toms moterims, kurios dirba TECH srityje, bet ir užimančioms vadovaujamas pareigas. Pavyzdžiui, pretenduojant į lygiai tokią pat darbo poziciją, moterims automatiškai siūlomas 17 proc. mažesnis atlyginimas.
„Aš pati esu susidūrusi su atveju, kai bandžiau rekomenduoti savo gerą pažįstamą į rinkodaristės vietą. Jos kvalifikacija buvo labai aukšta, patirtis didelė. Vėliau tiesiog iš smalsumo paklausiau žmogaus, kuris su ja kalbėjo: „O jei būtų vyras, ar mokėtum tokį patį atlyginimą?“ Man pasakė, kad vyrui mokėtų daugiau, nes jis išlaiko šeimą. Vyrai neva turi uždirbti daugiau, nes ant jų pečių yra šeimos biudžetas“, – prisiminė pašnekovė.
Nors tokius argumentus dabartiniame darbo rinkos kontekste net sunku suprasti, neretai dar priduriama, kad „moteris vadovė neva yra isterikė, labai emocionali. Ir jei, tarkim, iškils darbinis klausimas, nemokės priimti kritikos, išspręsti problemos, pradės rėkti. Aš nepažįstu nė vienos moters vadovės, kuri taip elgtųsi, bet toks stereotipas vis dar labai gajus“, pastebi V. Škarnulytė.
Įvardijo, ką apie kibernetinį saugumą turi žinoti kiekvienas
Vis dėlto situacija pamažu keičiasi ir, jei ieškotume teigiamų pandemijos pusių, galėtume pasidžiaugti, kad apie technologijas buvome priversti sužinoti daugiau, sako pašnekovė. Tiesa, V. Škarnulytė taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu suaktyvėjo ne tik naudojimasis IT, bet ir įvairūs kibernetiniai nusikaltimai internete.
„Kibernetinis nusikaltėlis stengiasi mums padaryti du dalykus: viena, psichologinį spaudimą, kad jam labai greitai reikia kažkokios informacijos dėl kažko. Antra, kad jis yra iš kažkokios organizacijos“, – įspėjo V. Škarnulytė, minėdama ir bankus, ir valstybines institucijas, policiją, universitetus.
Paklausta, ką apie kibernetinį saugumą šiandien turėtų žinoti kiekvienas, ji patikino, kad, visų pirma, kylant bent menkiausiems įtarimams, nereikėtų atlikti jokių skubotų veiksmų.
Pasirodo, net ir „nulaužti“ socialinius tinklus yra daug paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sukčiai, pasakojo V. Škarnulytė, perka su klaida parašytus svetainių adresus, bando atkartoti jų išvaizdą ir priversti vartotoją atiduoti savo prisijungimo duomenis, klastoja el. laiškus, įspėdami apie neva bandymą įsilaužti į paskyrą, ir prašo patvirtinti slaptažodį, jį suvedant, siunčiamos ir melagingos SMS žinutės.
„Ir žmonės atiduoda savo duomenis. Net nereikia, ką visi įsivaizduoja, sėdėti, „hackinti“, programeriai sėdi ir bando „nulaužti“ kažkokiais sudėtingais kodais... Ne. Tos geriausiai veikiančios schemos yra tokios paprastos… Ir jos yra pagrįstos būtent žmogiška psichologija“, – perspėjo IT specialistė.