Šiuo metu V. Jonušytė kasdien monetizuoja programuotojų darbą, stengiasi kuo daugiau žmonių sudominti technologijomis ir griauti stereotipus, kad tai tėra programavimas ar kad IT visiškai netinka moterims.
Auklėja vaikus, bet nemato, kokį pavyzdį rodo
„Mes dabar visi žinome, kad per daug žaidimų telefonais vaikams nėra gerai. Tėvai neleidžia vaikams naudotis telefonais tiek, kiek jie norėtų, bet patys, iš tikrųjų, su tais telefonais gal net daugiau laiko praleidžia. Reikia galvoti ne apie tai, ko vaikui neduoti, bet kokį pavyzdį mes jiems rodome. Ir ne tik tiesiog duoti telefoną ar kitą įrenginį, o kartu prisėsti ir parodyti, kad jame yra daugiau nei žaidimai ar socialiniai tinklai. Pradėti jau labai nuo ankstyvo amžiaus pasakoti, kaip realiame gyvenime tai gali būti naudinga“, – laidoje „Mergaitės taip nedaro“ kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, tam, kad galėtum dirbti TECH srityje, turi gebėti naudotis reikalingais įrenginiais, turėti naujausių su šia sritimi susijusių žinių, praktinių įgūdžių ir mokėti bendrauti su komanda. Darbdaviai jau seniai neprašo, pavyzdžiui, baigto universiteto diplomo kopijos.
„Tiesiog mes visi turime suprasti, kad reikia patiems ekstra dirbti. Ir, galų gale, nebijoti mokytis. Nebijoti mokytis, tęsti to, ką pradėjome gal darželyje“, – pastebėjo V. Jonušytė.
Kompiuteris namuose atsirado anksti, aplinka nedraudė, o skatino
Pati pašnekovė džiaugiasi, kad kompiuteris jos namuose atsirado anksti, o aplinka ne tik, kad nedraudė, bet ir skatino jo suteikiamomis galimybėmis naudotis kuo plačiau. Tiesa, galiausiai V. Jonušytė baigė ne kompiuterijos, bet verslo vadybos studijas.
„Pirmiausia, buvo sąlygos, aš gavau prieigą prie technologijų. Ir man pasisekė, kad aplink buvo žmonės, kurie nestabdė, nesakė, kad tai – ne mergaitėms. Man, sakyčiau, tikrai labai pasisekė. Esu labai smalsi ir beprotiškai mėgstu naujoves. Jei gaunu progą, mokausi naudotis kažkokia nauja programa, programėle ar įrenginiu. Taip gavosi, kad su metais atsidūriau tik technologijų įmonėse ir labai tuo džiaugiuosi“, – pripažino pašnekovė.
Paklausta, ko reikėtų, kad TECH srityje dirbtų daugiau moterų, V. Jonušytė šyptelėjo šio klausimo sulaukianti pakankamai dažnai. Anot jos, tikrų barjerų nebėra, mums reikia suprasti, kad revoliucija jau vyksta, ir tiesiog pakeisti mąstymą.
„Galvojant apie vyrų ir moterų skirtumą, galbūt kažkur galimą nelygybę, aš to jau nebematau ten, kur esu, kaip didžiausio klausimo. Kartais susimąstai atitinkamai, kaip žmonės bendrauja su tavimi, arba kodėl projektui vadovauja vyras, bet, galvojant apie kasdienybę, tos dienos iššūkius, aš visiškai apie tai nebemąstau. Dauguma partnerių, su kuriais dirbu, yra vis dėlto vyrai, ir jei susirinkime būnu aš viena iš įmonės atstovė, o kitoje pusėje – daugiau nei vienas vyras, man nekyla klausimų, ar galiu su jais susiderėti geriau, ar turiu tokias technologijų žinias kaip jie. Manau, tas didysis lūžis yra įvykęs“, – aiškino ji.
Kovodama su stereotipais, nusiskuto plikai
Didžiausią požiūrio problemą V. Jonušytė įžvelgia už TECH srities darbuotojų burbulo ribų. Norėdama kovoti su čia vis dar vyraujančiais stereotipais ir mitais, ji ne tik mentoriauja, dalyvauja įvairiuose renginiuose, bet net ir nusiskuto savo plaukus.
„Tuo metu dirbau TECH įmonėje Didžiojoje Britanijoje, ji remia įvairius paramos projektus. Lietuvoje ši paramos forma nėra populiari, tačiau visa esmė tokia, kad, iškėlus iššūkį, tu renki pinigus paremti projektą. Įmonė pakvietė visus darbuotojus dalyvauti, renkant pinigus vėžiu sergantiems vaikams, – iššūkis ir buvo nusiskusti plaukus. Aišku, dauguma dalyvių buvo vyrai, bet aš pagalvojau, kodėl mane turi stabdyti tos visuomenės normos, jei mane irgi pakvietė? Gavau tą el. laišką. Kita vertus, buvo labai įdomu pažiūrėti, kaip aš jausiuosi, tam tikras mados iššūkis. Mano tikslas buvo laužyti stereotipus ir pažiūrėti, kaip reaguos kolegos, ar tai gadins mano karjerą, kaip reaguos draugai ir visa aplinka“, – prisiminė pašnekovė.
Galiausiai ji patikino besijautusi taip puikiai, kad grįžusi į Lietuvą šią šukuoseną atkartojo. Tai esą padėjo suprasti, kad kartais įsivaizduojami stereotipai nėra tokie dideli, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Į Lietuvą grįžo uždavusi vos vieną klausimą
Pavyzdžiui, tam, kad grįžtų į Lietuvą, V. Jonušytei užteko atsistoti nuo kėdės Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime vykusios diskusijos metu ir užduoti vos vieną klausimą: „Kaip surasti vakarietiško požiūrio darbdavius Lietuvoje?“. Tuomet ji sulaukė net poros darbdavių dėmesio, vienas jų jai tiesiog nurodė atsiųsti savo CV.
„Pasitikėjimas savimi kartais moterims būna tas didysis stabdis. Nekalbu apie aplinką, srities sudėtingumą ar tai, kad ji nepažįstama. Tuomet aš tiesiog leidau sau atsistoti, nors visuomet nepatogu prieš auditoriją atsistoti, ir tuo labiau iššūkį kelti visiems, bet, pasirodo, suveikė“, – šyptelėjo ji.
Originaliu požiūriu V. Jonušytė išsiskiria ir kūryboje – laisvalaikiu ji fotografuoja, naujausias projektas yra susijęs su vyrų fotografija. Pašnekovė aiškina norėjusi kiek pakeisti nusistovėjusias normas, tad ji, moteris, kuria vyrų portretų ciklą.
„Jei žiūrime į dabartinius žinomiausius, sėkmingiausius fotografus, vis dėlto dauguma jų yra vyrai. Jei žiūrime į pačias jauniausias kartas, to visiškai nebesimato ir nėra net kvestionuojama tai vyriška ar moteriška. Lūžis didysis, manau, jau yra realiai įvykęs ir palaipsniui tie stereotipai, patriarchato klausimas palieka bet kokią sritį, industriją“, – sakė pašnekovė, sutikdama, kad anksčiau fotografija taip pat laikyta išskirtai vyriška profesija.
Įvardijo skirtumus tarp šalių ir regionų
Paklausta, kaip skiriasi moterų vaidmuo TECH srityje Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, kur pašnekovei taip pat teko gyventi, ir Lietuvoje, ji patikino, kad lyčių pasiskirstymo klausimas – globalus. Nors Jungtinė Karalystė ir laikoma multikultūrine, tolerantiška šalimi, čia pagyvenusi ji suprato, kad tam tikrų povandeninių srovių yra, tik gal jas kiek sunkiau identifikuoti.
„Lietuvoje vis dar esame konservatyvesni. Apie tai kalbame tiesmukai ir garsiai. Žmonės, kurie mano, kad moterims nereikia būti technologijose, taip ir pasako. Mums dar reikia tikrai daugiau nuveikti ir aš tikiuosi, kad pirmiausia įvyks dabar tas didysis lūžis mokyklose, gal net darželiuose, kad jaunoji karta pasivytų bent jau tas šalis, kurios yra daugiau pažengę Vakaruose, ir mums nebūtų tai net kažkoks klausimas išvis“, – kalbėjo V. Jonušytė.
Nors gyvena Vilniuje, pašnekovė nenutraukė ryšių ir su gimtuoju Kupiškiu. Kartu su kolegomis jie įgyvendino kelis projektus, pavyzdžiui, moksleiviams padovanojo mikrokompiuterių.
„Iš vienos pusės, taip, yra skirtumas. Vilniuje įsikūrė didžiosios TECH kompanijos, dirba sričių profesionalai. Bet, jei mes sustojame ir pagalvojame, iš tikrųjų tie visi žmonės atvažiavo dažniausiai iš regionų, nes pas mus vis dar yra vietinė migracija. Žmonės, kurie likę regionuose, už Vilniaus, jie yra konservatyvesni. Aš matau, deja, labai didelį skirtumą. Jie nenori prisijaukinti technologijų dažniausiai. Tiesiog kažkodėl nemato tų pliusų, kuriuos aš matau, ir galvoja, kad gyvens, viską darys taip, kaip darė iki šiol“, – paprašyta palyginti situaciją didmiesčiuose ir regionuose, pasakojo V. Jonušytė.
Ko reikia, kad proveržis įvyktų?
Paklausta, kokiu savo TECH projektu labiausiai didžiuojasi, ji patikino išbandžiusi daug net kardinaliai skirtingų sričių, bet turbūt labiausiai šiuo metu esanti patenkinta darbu internetinėje naudotų mados prekių prekybos platformoje „Vinted“. Šiuo metu V. Jonušytė čia dirba strateginių partnerysčių vystytoja.
„Iš Lietuvos mes kuriame nerealų pasaulinį produktą, sprendžiame visiems aktualią problemą šiandien. Mes šią paslaugą ir produktą teikiame 14-oje šalių. Tai yra didžiulis pasiekimas. Nerealu prisidėti savo rankomis prie to, kas yra apčiuopiama net“, – aiškino ji.
Anot V. Jonušytės, norint, kad moterų proveržis TECH srityje įvyktų, reikia tiesiog keisti asmeninį požiūrį į aplink vykstančius procesus ir paskubėti su edukacija.
„TECH kompanijos samdo ir ieško ne tik programuotojų. Yra poreikis įvairiems specialistams. Tik skirtumas gal nuo tradicinių įmonių būtų, kad tiesiog natūraliai, nesvarbu, ką bedarytum, reikia turėti ir stiprų technologijos žinių pagrindą, kad gerai atliktum tai, ką darai, aistros technologijoms“, – patarė pašnekovė.