Pokytis prasidėjo nusprendus pasidomėti, kokį darbą IT srityje ji gali dirbti, neturėdama oficialaus TECH išsilavinimo.
„Taip atsidūriau RPA, robotizavimo ir automatizavimo srityje. Po ilgų paieškų dabar sėkmingai dirbu jau daugiau nei 5 metus“, – skaičiuoja laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.
Šiandien J. Kasiulevičiūtė – robotizavimo sprendinių priežiūros bei palaikymo komandos vadovė. Jos komandoje – vieni vyrai ir tam yra kelios priežastys, puikiai parodančios, kodėl moterys neateina į TECH, ir ką reikėtų daryti, kad talentų čia turėtume daugiau.
Studijas rinkosi žiūrėdama į drauges
Paklausta, kodėl vis dėlto pasirinko ekonomikos, o ne taip dominusias IT studijas, pašnekovė patikino, kad su sprendimu mokytis tai, ką dauguma, susiję daug skirtingų priežasčių ir aplinkybių.
„Faktas, kad labai prisidėjo stereotipai. Pavyzdžiui, kad mergaitėms vienos pozicijos gal tinkamesnės, berniukams – kitos. Kai reikėjo jau rinktis, kur stoti, pradėjau žiūrinėti ten, kur draugės galvoja. Be to, technologijos tuo metu nebuvo kažkokia labai išplitusi sritis, kad tėvai tai suprastų ir paskatintų stoti. Technologijos prieš 12 metų, kai man reikėjo stoti, buvo toks kažkoks dar keistas dalykas. Ir pati neturėjau pakankamai drąsos su tais stereotipais pakovoti“, – pamena J. Kasiulevičiūtė.
Trūko, pripažįsta pašnekovė, ir pavyzdžių aplinkoje, kurie būtų padrąsinę ir paskatinę.
„Tuo metu, dar esant iš mažesnio miestelio, pasirodė gal baugu rizikuoti siekti svajonės. Taip ir nuėjau į ekonomiką“, – šyptelėjo ji.
Įvardijo, ko trūksta mokyklose
Paklausta, ką reikėtų daryti, kad šiandien mokiniai nebekartotų panašių klaidų, specialistė svarstė, kad mokyklose turėtų būti daugiau profesinio orientavimo, dalijimosi realia patirtimi, gerąja praktika – ir kiti susiduria su panašiais iššūkiais, eksperimentuoti normalu.
„Darbas užima 8 valandas dienoje – tai trečdalis mūsų gyvenimo. Reikia dirbti tai, kas patiktų, būtų įdomu, kur galėtume save realizuoti. Todėl labai svarbu investuoti laiko ir pastangų, randant tą savo širdžiai mielą sritį“, – aiškino J. Kasiulevičiūtė.
Anot jos, dabar 18-mečiai jau investuoja į savo įgūdžius, yra drąsesni, nei kad kai ji buvo šio amžiaus.
Turi patarimą, skirtą svarstantiems apie būsimą profesiją
„Tik kai pradėjau ieškoti darbo, supratau, kad įsidarbinti ekonomistui nėra taip lengva. Tuo metu dar galvojau, kad tai yra mano kelias, nes aš tokią specialybę baigiau. Įstojau dar į magistrą – finansus, kad būčiau visiškai sertifikuota, diplomuota ekonomistė. Ir, iš tikrųjų, tiesiog neradau to darbo. Dabar, kai pasižiūriu, kokios buvo įsidarbinimo galimybės tuo metu ekonomistams, jos nebuvo labai aukštos tais metais, kai baigiau. Tai irgi viena iš išmoktų pamokų, kuria dalinuosi – pasidomėti, kas dedasi rinkoje“, – įspėjo pašnekovė.
Galiausiai ji įsidarbino tarptautinėje įmonėje ir ėmė dirbti su finansais susijusį darbą, kuris ir nuvedė į TECH.
„Tikrai nebūtinas išsilavinimas, nes yra visokių pozicijų, apie kurias net nesam girdėję, su kuriomis nesame susidūrę. TECH yra labai plati sritis, tad mano patarimas – pasižiūrėti, kas dedasi rinkoje. Pavyzdžiui, robotizavimas. Aš, kai pradėjau, niekas nesuprato, ką aš veikiu, ką aš dirbu ir kas tie robotai, ar ne terminatorių kūrimas“, – šyptelėjo pašnekovė.
Papasakojo apie savo kasdienybę
Iš tiesų, RPA (robotic process automation) yra speciali programinė įranga, skirta automatizuoti kompiuteriu atliekamas užduotis, kad to nereikėtų daryti žmonėms. Šios sistemos padeda susitvarkyti su monotoniškais veiksmais ar rutininiais darbais – kuria automatizuotas veiksmų sekas.
„Tai nereikalauja programavimo žinių, vadinkime taip. Nereikia programuoti. Programinė įranga yra paremta logine seka“, – aiškino J. Kasiulevičiūtė.
Savo ruožtu ji pati ne tik prižiūri robotų veiklą, darbo sistemas, bet ir vadovauja specialistų komandai. Pašnekovės teigimu, kiekviena jos diena kupina naujų iššūkių.
„Technologijos įpareigoja mokytis, domėtis ir niekada nenustoti gilintis, plėsti savo žinias. Mano darbo diena irgi susijusi dažnai su tuo, kad tu tiesiog žiūri, mokaisi, kas dar yra naujo, kad galėčiau pritaikyti tai savo darbe. Nėra baigtinės mokymosi žymos technologijose, priklauso nuo kiekvieno, kiek daug nori skirti tam laiko. Gal kartais paprasčiau turint išsilavinimą arba po kažkokių kursų, nes tau tos srities specialistai perteikia esmę. Tačiau tikrai manau, kad, turint didelį norą, galima to mokytis ir savarankiškai“, – kur slypi TECH grožis, pasakojo J. Kasiulevičiūtė.
Fiksuoja populiarumo bumą, tačiau reikia būti pasiruošus viskam
Anot jos, RPA sritis šiandien yra labai perspektyvi, proveržis matomas ir Lietuvos kontekste – šią technologiją pritaiko vis daugiau lietuviškų įmonių, fiksuojamas net tam tikras populiarumo bumas.
„Ir pasiūla, ir paklausa išaugo šios technologijos. Faktas, kad ateityje tai transformuosis, bus išrasta kažkas gudriau, bus daugiau dirbtinio intelekto. Tačiau tai vienareikšmiškai nereiškia, kad nebus poreikio tokių automatizavimo specialistų. Vis tiek atsiranda procesų, kurie pasikartoja, dalykų, kuriuos nori efektyvinti. Skirtingi net darbuotojų įgūdžiai – vieni moka naudotis formulėmis, kiti nemoka. Vieni naudoja, pavyzdžiui, klavišų kombinacijas, kiti – ne. Tas poreikis efektyvinti, kelti kompiuterinį raštingumą įmonės, šalies mastu dar ilgai nedings. Tik mes galbūt vienu ar kitu momentu pritaikysime skirtingas technologijas“, – svarstė specialistė.
Pasak J. Kasiulevičiūtės, tai ir žavu – turėsime įgyti naujų kompetencijų, kad būtume konkurencingi darbo rinkoje.
„Man tai yra vienas TECH žavesių – tu neužsisėdi. Kai kurie turi valios iš savęs domėtis, o čia aplinkybės priverčia domėtis ir dėl to labai smagu“, – užtikrino pašnekovė.
Kreipėsi į TECH besidominčius
Tiems, kurie nori dirbti TECH srityje, J. Kasiulevičiūtė patarė, visų pirma, pasidomėti, kokios specialybės rinkoje egzistuoja. Tuomet išbandyti mokymus ar kursus pasirinkta tema. O galiausiai pabandyti susipažinti su dominančios profesijos atstovais, paklausti, kaip atrodo jų diena, paprašyti papasakoti, kokia tai sritis.
„Nebijokite surizikuoti. Ypač moterims pritrūksta pasitikėjimo savimi: „Ką čia aplikuosi. Ai, neatitinku kriterijų kelių. Ai, bus geresnių“. Sustoti šiuo momentu ir pagalvoti, o kas blogiausia gali atsitikti, jei aplikuosi? Iš esmės, nieko. Gali nebent nepakviesti į interviu. Bet ar čia, realiai, toks blogas dalykas? Nepakvies, tai nepakvies, status quo, kaip ir dabar. Bet kas geriausia gali nutikti? Gali dar net gauti svajonių darbą arba bent pakvies į interviu, bus praktika“, – pasitikėjimo savimi svarbą pabrėžė pašnekovė.
Anot specialistės, jei baisu, CV galima išsiųsti ir užsimerkus, bet reikia leisti sužaisti likimui.
„Mes dažnai net nepabandom, nes turim kažkokių minčių savyje, kad esame nepakankami, mums kažko trūksta. Bet tai tėra mūsų pačių susikurtos prielaidos“, – užtikrino ji.