Dabar jau beveik dešimtmetį IT sferoje besisukanti V. Mačiūnė tikina atradusi tikrąjį savo pašaukimą, tačiau šioje kelionėje buvo ir iššūkių, ir sunkumų. Pavyzdžiui, pirmojo programuotojos darbo ji intensyviai ieškojo net pusę metų, o vienoje įmonių buvo verčiama imtis darbų, kurių niekada neprašydavo vyrų.
Be tiesioginio darbo turėjo ir daryti kavą svečiams, pjaustyti tortą – to niekada neprašydavo vyrų
„Man tekdavo tokie darbai, kurių vadovas niekada nepaprašytų vyriškos lyties atstovų. Pavyzdžiui, atėjus klientams, jis įeidavo į kabinetą, pasižiūrėdavo: „Padaryk kavos“. Arba tokie dalykai kaip torto pjaustymai – manęs net neprašydavo, jis būdavo padėtas ant mano stalo, padėta mentelė. Jau turėdavau žinoti, kad tas tortas turės būti supjaustytas ir visi laukdavo, kol tai bus atlikta“, – pasakojo pašnekovė.
Į nemalonią situaciją V. Mačiūnė prisiminė patekusi ir kai susirgo jos dukra – tuomet ji pati buvo tik pradėjusi dirbti naujoje įmonėje.
„Sulaukiau iš vadovo skambučio: „Kaip čia suprasti? Ar tu dirbti nenori? Ar tau nepatinka tas darbas, kad imi nedarbingumo lapelį?“. Karjeros pradžioje, kai esi jaunas ir nepatyręs žmogus, tokie dalykai gali demotyvuoti, sukelti vidinių baimių, barjerų toliau siekiant karjeros“, – pripažino testuotoja, pridurdama, kad vis dėlto didžiąja dalimi IT sektorius labai atviras ir palaikantis, o ir specialybių spektras toks platus, kad kone kiekvienas gali rasti savo vietą.
Buvo visiškai pasinėrusi į socialinius mokslus
Paklausta, kaip atrodė jos gyvenimas iki TECH, V. Mačiūnė pasakojo nuo pat mažumės maniusi, kad yra tikra humanitarė, norėjo dirbti psichologe ar filologe. Juokauja, kad jai net kvėpuoti tapo lengviau, kai vyresnėse klasėse galėjo nebesimokyti tokių disciplinų kaip fizika, chemija ar matematika.
„Stojau į psichologiją, įstojau į sociologiją ir visas studijas – bakalauro ir magistro – baigiau šioje srityje. Tai man labai patiko, nes įsivaizdavau, kad viskas, kas mane domina, susiję su žmogumi, jo mąstymu, elgesiu, ką su tuo daryti. Tam, kad apsupčiau save dar stipriau tokiais pat žmonėmis, kelis metus savanoriavau „Vaikų linijoje“. Taip pat studijų metais papildomai rengdavau straipsnius studentų mokslinėse konferencijose, dalyvaudavau jose. Žodžiu, buvau visiškai pasinėrusi į socialinių mokslų sritį. Absoliučiai. Net mintis nekilo, kad kada nors kažkaip pasisuks viskas kita linkme. Bet pasisuko“, – šyptelėjo pašnekovė.
Į TECH ji pasuko pasikeitus situacijai šeimoje. Programuotoju dirbantis vyras nusprendė plėsti siūlomų paslaugų spektrą, tad jam pritrūko papildomų rankų. Taip V. Mačiūnė iš karto pradėjo dirbti IT projektų vadove. Šis darbas, aiškina, dar nebuvo toks techninis, daugiau susijęs su projektų kuravimu ir valdymu, bendravimu su klientais ir programuotojais. Tačiau ties šiuo žingsniu ji nesustojo, baigė WEB programuotojo mokymus ir pasuko į programavimą.
Vyras patikino, kad programuotoja jos nemato
„Šis sprendimas kilo labai natūraliai. Kadangi turėjau motinystės pertrauką, kuri truko metus, ir jau IT sektorių buvau pakankamai gerai ištyrinėjusi prieš tai, žinojau, koks jis dinamiškas, kaip greitai kinta, norėjau dirbti prie sudėtingesnių projektų, augti savo srityje, supratau, kad tam man reikia techninio pasiruošimo, kurio neturėjau“, – aiškino V. Mačiūnė.
Kai pasikonsultavo su vyru, ką jis apie tai galvoja, pašnekovė juokėsi prisiminusi, kad programuotoja jis jos nematė. Vis dėlto patikino, kad, jei bandys, palaikymo sulauks.
„Nusprendžiau, kad eisiu tuo programavimo keliu, susiradau kursus, žinojau, kokių noriu. Man labai padėjo, kad kurį laiką buvau IT srityje, mano vyras tai išmanė, tad visada turėjau, su kuo pasitarti ar į ką atsiremti, jei iškildavo kokių klausimų ir atsidurdavau kryžkelėje“, – džiaugėsi pašnekovė.
Kursuose buvo vienintelė mergina, tačiau šiandien tik vienintelė ir programuoja
Programavimo kursus ji patartų rinktis tiems pradedantiesiems, kurie nori taupyti savo laiką ir žinias gauti koncentruotai, dirbti sistemingai. Tačiau populiaru, pripažįsta, ir mokytis savarankiškai nuotoliniu būdu.
„Yra grupė žmonių, jie susitinka nuolat. Yra patyręs lektorius, su kuriuo tu gali čia ir dabar aiškintis visus iškilusius klausimus. Kas man patinka dar, kad po kursų tu gali vėl kreiptis į mokyklą ir visada gauti palaikymą. Tiek ieškant darbo, tiek norint pagilinti žinias“, – pasakojo V. Mačiūnė.
Tiesa, įdomu tai, kad nors savo programavimo grupėje ji buvo vienintelė mergina, šiandien tik ji ir dirba programuotoja.
„Tuo visai didžiuojuosi“, – pripažino pašnekovė, pridūrusi, kad prieš trejus metus, kai mokėsi, merginų programuotojų dar nebuvo daug, o ir keli jos bendrakursiai programuoti bandė, buvo įsidarbinę, bet šiandien programuotojais nebedirba.
Pirmojo programavimo darbo ieškojo pusę metų
Tiesa, ir pati V. Mačiūnė pirmojo programavimo darbo ieškojo pusę metų. Užtruko, nes rinkosi tikslingai ir gerai žinojo, kur ir ką nori dirbti, teko paaugti ir kol atitiko rinkoje keliamus reikalavimus.
„Išsiunčiau begalę CV, į pokalbius eidavau taip dažnai kaip į darbą. Kartais per savaitę turėdavau 3 darbo pokalbius, po kiekvieno jų gaudavau namų darbų, kuriuos atlikti trukdavo ir savaitę. Reikėdavo įrodyti, kad kažką moki, parodyti rezultatą. Darbo paieška yra labai intensyvi. Reikia būti teisingam ir atviram, jei neturi finansinio amortizavimo, kas tave gali išlaikyti tuo metu“, – aiškino pašnekovė.
Pasak V. Mačiūnės, darbo paieškos procesas prieš trejus metus iš jos pareikalavo labai daug atkaklumo ir įdirbio, o vienoje įmonių ji iš viso buvo pirmoji programuojanti mergina.
„Atėjusi į pokalbį tarptautinėje įmonėje sužinojau, kad ji plečiasi, kuria naują produktą, be galo reikia darbuotojų. Pats pokalbis buvo labai šiltas – tiek techninė, tiek socialinė dalys. Darbą gavau, didžiavausi, kad esu pirmoji mergina įmonėje, kuri dirbs su kodu, bet tai truko labai neilgai, nes šiuo metu programuojančių kolegių toje įmonėje yra tikrai nemažai“, – pripažino V. Mačiūnė.
Programuoja abu su vyru ir tai vadina tobulu tandemu
Paklausta, ką tuomet sakė jos vyras, pašnekovė šyptelėjo, kad jam beliko tik nuleisti akis ir pripažinti klydus. Dabar namuose jie programuoja abu.
„Iššūkių nekyla. Aš galvoju, kad čia yra tobulas tandemas. Abu suprantame, apie ką kalbama, domimės IT pasauliu Lietuvoje ir užsienyje, kokie produktai išeina, galime diskutuoti apie kodo rašymą, kaip padaryti geriau. Su IT dabar gyvenu visada – tiek darbe, tiek grįžusi namo. Man tai tinka, mano vyrui irgi“, – sakė ji.
Šiuo metu V. Mačiūnė dirba testuotoja. Kai įmonė augo ir jai liko programuoti tik labai mažą produkto dalį, ilgainiui tapo sunku nematyti projekto visumos, tad ji nusprendė vėl pakeisti darbo sritį ir tapo testuotoja.
„Dabar rašau tą patį programinį kodą tik jau tam, kad ištestuotume produktą. Pakankamai dinamiškas ir įdomus darbas“, – apibūdino pašnekovė.
Kertiniu aspektu laiko mentorystę
V. Mačiūnė yra dalyvavusi ir mentorystės programoje, kurioje suprato, kad persikvalifikuojant labai svarbu pajusti, ar tavo vidinės savybės tau leidžia dirbti IT, ar čia pravers ir anksčiau darbo rinkoje įgyti įgūdžiai.
„Visa kita – detalės, kuriomis tu aplipdai savo asmenybę. Aišku, ir visada norisi palaikymo, kad viskas bus gerai. Baimių labai daug, bet palaikymas, kuris ateina iš mentoriaus, yra kertinė dalis, kodėl merginos nenuleidžia rankų ir vis dėlto eina iki galo“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, kuo mentorių bus daugiau, tuo greičiau TECH srityje bandantys įsitvirtinti specialistai tobulės. Pati ji turėjo daug mentorių ir tai vadina viena savo sėkmės paslapčių, tad ir pradedantiesiems pataria nebijoti ieškoti pavyzdžio, galinčio padėti žengti pirmyn.