Nors technologijomis D. Bereišaitė susidomėjo dar mokykloje, ten pat pažintį su IT ir nutraukė dėl vyravusių stereotipų, kad tai – vyriška sritis. Informatikos mokytojai nepraleisdavo progos priminti, kad IT srityje merginai nėra, ką veikti. Atmintyje jai iki šiol įsirėžęs atsakymas, gautas paprašius tokių pačių užduočių, kokias gavo bendraklasiai vaikinai: „Tu juk mergina, tau nereikia tokių dalykų, neapsikrauk, vis tiek nesuprasi“.
„Galbūt dabar tai pasikeitė, nes visur merginas bando įstumti į TECH, kad nebijokite, viskas yra gerai, sritis labai plati ir kiekvienas žmogus gali rasti, ką veikti IT – nesvarbu, moteris tai ar vyras. Tikrai visi gali rasti, ką nori daryti. Nėra taip, kad reikia būtinai programuoti ar kurti puslapius“, – aiškina dabar IT palaikymo specialiste dirbanti laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.
Mergaitėms ir berniukams – skirtingos užduotys
D. Bereišaitė prisiminė pirmą kartą su IT susidūrusi penktoje klasėje. Tuomet paaugliai buvo supažindinti su programavimo kalba Pascal, bet net ir pamokų metu dažniausiai laiką leisdavo žaisdami kompiuterinius žaidimus.
„Realiai, tikrai būdavo tokių situacijų, ypač kalbant apie sudėtingesnio programavimo užduotis. Vaikinams duodavo, nežinau net kokia kalba, gal C++ ar kažkas panašaus, bet man tuomet sakydavo susikurti puslapį apie 3 pomėgius, keliones ar geriausią kažkokių šalių virtuvę. Tiesiog puslapius kurdavome, paprastas HTML ir teksto redagavimas, kai vaikinai tikrai programuodavo“, – kaip situacija keitėsi vėlesnėse klasėse, pasakojo pašnekovė.
Nors potraukį IT ji jautė ir net namiškiams visuomet padėdavo spręsti kompiuterių bėdas, mokykloje šių savo įgūdžių vystyti, deja, nelabai turėjo galimybių.
„Paskutinė informatikos mokytoja, kurią turėjau, pati buvo moteris. Tada galvojau: „Ką jūs čia veikiate, kai esate moteris ir nežiūrite, ko jūsų mergaitės klasėje nori“. Tikrai buvo mergaitės, norinčios programuoti, o ne puslapius statinius kurti. Tiesiog duoti sunkesnių užduočių, kad padėtų išsiaiškinti, suprasti, bet nebuvo to. Gali kažką pasidaryti, bet požiūris: „Tu matematikos nemoki, tu kažko čia nesupranti“, – su kokiu požiūriu susidūrė, dalinosi D. Bereišaitė.
Pabrėžia mokytojų indėlį į jaunų žmonių pasirinkimus
Greičiausiai ir dėl to baigusi mokyklą ji tęsė studijas humanitarinių mokslų, o ne TECH srityje – mokėsi audiovizualinio vertimo.
„Mokykloje sekėsi gerai anglų kalba ir labai patiko, mokytojai buvo nuostabūs, kurie girdavo už kiekvieną pasiekimą. Buvo visiškai kitoks postūmis į tai, lyginant su IT, nors ir noro buvo tiek ten, tiek ten“, – koks svarbus yra ir mokytojų indėlis į jaunų žmonių ateitį, pabrėžė D. Bereišaitė.
Dėl susiklosčiusių aplinkybių studijų ji galiausiai nebaigė – anksti pradėjo dirbti, naktinį darbą sunkiai sekėsi derinti su dienos metu vykusiomis paskaitomis.
„Darbe dar irgi buvo toks pasakymas: „Kam tau tie mokslai, tigi darbą turi“, – prisimindama šyptelėjo pašnekovė.
Dirbo paramedike, praktiką paromis derino ir su kitu naktiniu darbu
Metusi studijas, ji nusprendė prisiminti kitą savo paauglystės aistrą – vasaromis D. Bereišaitė mielai padėdavo medikams operacijų metu Kauno klinikose, tad nusprendė baigti paramediko mokymus.
„Buvo užsilikęs tas noras gal pasilikti prie mediko specialybės, bet tuo metu tiesiog nebenorėjau stoti į universitetą mokytis medicinos. Pasirinkau paprastesnę profesinę paramediko specialybę“, – pasakoja ji.
Tad vienu metu D. Bereišaitė atliko praktiką Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje ir dirbo konditerijos įmonėje, naktimis gamindavo pyragus.
„Praktikos metu visas mėnuo buvo labai įtemptas. Darbas būdavo naktinis, tada grįžti namo, pamiegi, parai eini paramediko specialybe užsiiminėti, kaip sakant, į iškvietimus visus važiuoti. Vėl grįžti namo, tą dieną pailsi ir naktį – vėl pyragėlių sverti, po to – į iškvietimus. Toks buvo mano tas darbas, bet ilgai netempiau, nes po tų visų naktų išsekau baisiausiai“, – pripažino pašnekovė.
Darbą gavo vos po mėnesio, kai pradėjo IT srities mokymus
Kiek pailsėjusi laimę ji bandė rasti dirbdama vadybininke, bet programuojančio draugo paraginta nusprendė sukti į IT.
„Pradėjau aš mokymąsi draugės paskatinta. Ji tiesiog pasidalijo nuoroda į merginų grupę „Work in Tech“, asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai” rengė kursus, susijusius su moterų integracija į TECH sritį“, – pradžią prisiminė D. Bereišaitė.
Dar nebaigusi 6 mėnesius turėjusių trukti kursų, ji jau gavo ir pirmąjį darbą.
„Aš jį gavau po mėnesio, pradėjusi mokymus. Tiesiog, kai pradėjau mokymus, visą mėnesį sėdėjau, labai daug mokiausi, viską žiūrėjau, bet supratau, kad man vis dėlto reikia praktikos. Kažkaip taip sėdėti visą dieną ir mokytis yra gerai, bet norisi ir kažką su savo rankomis daryti, pagauti sistemą, išbandyti, ką aš jau išmokau“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Visų pirma, tikrina motyvaciją, tik tuomet žiūri į patirtį
Mažiausiai du skirtingų atsakomybių vaidmenis – studentė ir darbuotoja – šį kartą suderinti jai pavyko, toje pačioje įmonėje D. Bereišaitė dirba ir šiuo metu.
„Tiek, kiek interviu anksčiau turėjau į IT visokias specialybes, bandžiau ir testavimą, tuo metu gal neparodžiau tiek užsidegimo, kiek šiai – IT support specialisto. <...> Manau, kad IT srityje nėra svarbu, kiek patirties turi, svarbiausia, kad parodytum norą, kad būtent nori šito, gali priversti save, mokytis, susikaupti, net jei neturi visiškai patirties“, – svarsto ji.
Paprašyta papasakoti apie savo kasdienybę, D. Bereišaitė tikino paprastai sprendžianti klientų problemas, kylančias dėl kompiuterinių žinių ar įgūdžių trūkumo.
„Labai įvairus darbas. Labai daug bendrauju su žmonėmis. Labai smagu yra, ypač šiuo metu“, – patikino pašnekovė.
Darbe daug nežinomybės, bet tai ir žavi
Neretai sakoma, kad techninio palaikymo specialisto rolė yra puikus atspirties taškas tolesnei karjerai IT srityje, nes padeda geriau susipažinti su visais procesais iškart. Vis dėlto D. Bereišaitė sako, kad kol kas konkrečių siekių iškeisti savo profesiją neturi, nors ateitį TECH tikrai mato.
„Norėjau susipažinti būtent su šia sritimi, kas yra kas. Susipažinti su visais pagrindais, nes tikrai nėra taip, kad tai tik įrangos paruošimas ar darbo vietos sudėliojimas žmogui. Yra ir interneto įvedimas, interneto ryšio problemos, serveriai, galų gale, kaip darbuotojai priklauso kompanijai, naudojasi sistema. Darbas yra platus, aš kol kas dar su tuo nesusipažinau. Kol nesusipažinsiu, manau, kad kojos niekur kitur ir nekelsiu. Yra dar tikrai daug, ko išmokti. Kiekvieną dieną, kai pasižiūriu, ko nežinau, ką būtų gerai sužinoti, suprantu, kad dar net neįpusėjau tiek, kiek galima išmokti“, – šyptelėjo ji.
Pasak pašnekovės, ir ieškant pirmojo darbo TECH srityje svarbu sau pripažinti, ko nemoki, kiek žinių ir įgūdžių turėtum įgyti, kokia yra tavo motyvacija.
„Visų pirma, ką galėčiau pasakyti, reikia apgalvoti gerai, ką nori padaryti būtent šioje srityje. Pasirinkimas labai platus – ar nori programuoti, ar programėles telefonams, žaidimus kurti. Kai išsirinksi, ką nori daryti, tikrai bus lengviau susifokusuoti, ką gali sau leisti, išbandyti. Kita, niekada nenustoti ieškoti“, – patarimais su pradedančiaisiais dalijosi ji.
Savo drąsa stengiasi įkvėpti ir kitus: tikrai jau buvau praradusi viltį
Anot D. Bereišaitės, daug kas vis dar galvoja, kad pagrindinis darbo IT atspirties taškas – programavimo žinios, tačiau tikrai ne tik jos šioje srityje yra reikalingos.
„Mano darbe IT sritis apima tikrai daug. Aš neprogramuoju, bet bendrauju su žmonėmis. Aš esu tas taškas, kuris padeda žmogui įsilieti į kompaniją, naudotis kompanijos suteiktais resursais“, – aiškino ji.
Ir šiandien D. Bereišaitė stengiasi niekuomet nesakyti „Ne“ atsiveriančioms galimybėms, noriai jungiasi prie įvairių mokymų, iniciatyvų, atkreipiančių dėmesį ir į moterų trūkumą TECH.
„Atradau savyje norą pradėti, nes tikrai jau buvau praradusi viltį, šitiek išbandžiusi, kad tikrai nerasiu, ką noriu daryti, bet mokymai tikrai suteikė dar savimi pasitikėjimo daugiau ir susiradau darbą“, – džiaugėsi ji.