„Būti tai vienintelei ar tam vieninteliui niekada nėra lengva. Ir galbūt čia net nereikia apsiriboti lytimi. Mes galime būti pats jauniausias komandos dalyvis, o galbūt net vyriausias komandos dalyvis. Mes galime būti užsieniečiai, dar yra kultūrų skirtumai. Mes, žmonės, visada įtariai reaguojame į tuos, kurie yra šiek tiek kitokie negu mes. Tai kiekviename projekte tas vienintelis kitoks turi padaryti papildomus kelis žingsnius, kol pritampa į komandą – ir tai ne visada yra lengva.
Kuo labiau komanda atvirai integracijai, kuo komanda jau iki tol yra įvairesnė, tuo mes lengviau sudarome sąlygas integruotis tiems vieninteliams – kad ir iš kokio stereotipo kišenės jie ateitų į tą projektą. Ir turbūt aš tai išgyvenau daug kartų būdama ta vienintele, ir kiekvieną kartą padėdavo vis tas pats, kad aš čia esu dirbti su jumis, ir aš esu pasirengusi atvirai jus išklausyti, rasti būdų komunikuoti ir išsakyti savo nuomonę klausimais, o galbūt net kivirčais – ir taip pamažu integruotis“, – laidoje „Mergaitės taip nedaro“ kalbėjo ji.
Pasak E. Rimkutės, vertinant lyčių pasiskirstymo IT srityje santykį, Šveicarijoje situacija yra dar liūdnesnė nei Lietuvoje. Ypač, jei nekalbėsime tik apie tarptautinius bankus.
„Šveicarija yra labai militarizuota šalis ir turtinga, gali sau leisti, kad pusė visuomenės lieka namuose, rūpinasi šeima, namų šiluma, o vyrai dažniausiai būna darbe. Sakyčiau, globalizacija atneša naujovių į Šveicariją, kad ir darbe, ir visu etatu dirbančių matome vis daugiau moterų“, – situaciją lygino pašnekovė.
IT nepasirinko, nes gąsdino nuolatinis darbas su kompiuteriu
Pati E. Rimkutė pamena, kad kompiuteris jos namuose atsirado gana anksti, dar būdama paauglė ji pradėjo ir kurti tinklalapius. Tiesa, IT srities studijų galiausiai nepasirinko – priežastis šiandien atrodo net kiek juokinga.
„Tikrai nežinojau, kurią sritį noriu rinktis. Šiek tiek galbūt ir šeimos įtakos buvo, ir dėl sveikatos (nešiodavau akinukus) norėjau išvengti darbo su kompiuteriu. Nors ir IT patiko, bet atrodė, kad aš čia dabar turėsiu dirbti su kompiuteriu – dėl to IT nepasirinkau. Žiūrint atgal, atrodo juokinga, nes gi dabar visos specialybės yra daugiau ar mažiau susijusios su kompiuteriu“, – pastebi pašnekovė.
Ji nusprendė mokytis vadybos, baigė vadybos ir verslo administravimo bakalaurą, bankininkystės magistrą, dar studijų laikais pradėjo dirbti bankinėse institucijose.
Sako patekusi į kitą pasaulį
„Pradėjau dirbti jau po pat pirmo kurso. Į banką atėjau po antro kurso ir kuriam laikui apsistojau buhalterijos srityje. Tie metai buvo mano didžiausia mokykla, padėjusi pagrindus visai mano karjerai. Visų pirma, aš turėjau galimybę dirbti su dideliu būriu patyrusių finansų ir apskaitos specialistų. Dirbau su vietiniais ir tarptautiniais apskaitos standartais. Ir, be abejo, susipažinau su profesionaliais kolegomis iš įvairių bankų skyrių, kas galbūt lėmė tai, kad prisidėjau prie projekto, testuojančio apskaitos sistemų migraciją. Po to projekto, susipažinus su kita aplinka, vien buhalterijoje likti nesinorėjo“, – šiandien pasakoja E. Rimkutė.
Bankui pradėjus keisti naudojamas sistemas ir paskatinus kolegoms, ji pradėjo kreipti savo karjerą į IT.
„Turbūt reikia pripažinti, kad pirmas projektas IT buvo labai įdomus – atrodo, nusileidi į kitą pasaulį. Kiti terminai, kiti tikslai, kiti pokalbiai, kitokios ataskaitos. Ir tikrai nebūčiau atsidūrusi, kur esu, jeigu ne mano kolegos, ir tuo pačiu – moterys, IT specialistės, kurios tikrai padėjo ir tas klaidas analizuoti, ir testavimą suprasti, ir kartais išklausyti, jeigu su kažkokiu programuotoju labai nesutari“, – pripažino pašnekovė.
Pamokos, kurių išmokė vadovaujamos pareigos
Pasak E. Rimkutės, po darbo apskaitos srityje kokybės užtikrinimas neišgąsdino, tik teko greitai suprasti, kaip veikia visa IT aplinka. Per 10 metų čia ji užėmė įvairias pareigas, tačiau dažniausiai – vadovaujamas.
„Turbūt tos vadovaujamos pareigos yra natūralus rezultatas mano studijų. Man yra arčiau širdies ir savaime suprantama, kad darbus reikia organizuoti, planuoti, koordinuoti, aptarti, dalintis su kitais. Ir tokios užduotys man natūraliai teikia daugiau džiaugsmo. Tačiau ta patirtis buvo įdomi ir dėl to, kad dirbant su IT specialistais aš visą laiką jausdavau, kad aš nesu tokia stipri IT. Aš suprantu tikslus, kur mes einame, plius ir minus suprantu, kokiais būdais mes tai pasieksime, kaip ten techniškai viskas veikia. Bet tas nepasitikėjimas vidinis, kad „Jūs čia visi viską žinote, o aš tik bėgu jums iš paskos ir bandau viską į vietas sustatyti“ – jis visą laiką būdavo šalia“, – pripažino dabar jau testavimo vadovė.
Tačiau, kita vertus, tai jai padėjo tobulėti – pati neturėdama pakankamai specifinių žinių, E. Rimkutė į diskusijas stengdavosi įtraukti kuo daugiau dalyvių, leisti kiekvienam jų pasisakyti ir nuoširdžiai juos išgirsti, atsižvelgti į greta kuriamo produkto vykstančius procesus.
„Tokiu būdu aš savo komandoje susikūriau reputaciją, kad aš jums padėsiu. Būsiu kartu su jumis, kad produktas, kurį jūs sukūrėte, ne tik gražiai atrodytų, bet ir veiktų visumoje “, – aiškina specialistė.
Papasakojo apie savo dieną: dirba Šveicarijos banke, vadovauja 4 komandoms
Tačiau tas neužtikrintumas, pasakoja E. Rimkutė, niekur nedingsta ir po 10-ies metų vienoje srityje.
„Kartais pati nustembu, kodėl, nes vis tiek visą laiką yra tas neužtikrintumas – jis nedingsta ir po 10 metų – kad aš žinau, ką aš gerai darau, bet visada yra, ką galima daryti geriau“, – pastebi ji.
Šiuo metu lietuvė dirba „Julius Baer“ banke Šveicarijoje, vadovauja 4 komandoms, dirbančioms su kokybės užtikrinimu IT projektuose.
„Pirmoji mano dienos pusė dažniausiai yra skirta susitikimams, statuso arba progreso aptarimams su kiekviena komanda atskirai. Tai būna toks gana įtemptas rytas, klausantis ir galvojant, ar niekas nieko nepamiršo, ar galiu kažką padėti ir kažką priminti. Galbūt pažįstu kokį žmogų, kuris padėtų tai komandai eiti į priekį. O popiet dažniausiai lieka laiko bendravimui su kitais skyriais, su kitais projektais. Planuoti ateities kokybės pokyčius arba įvertinti pasikeitimų įtaką esamam produktui“, – pasakoja E. Rimkutė, pridurdama, kad kartais per dieną dalyvauja ir 8 susitikimuose.
Pokyčių skatina siekti sudominant matematika ir informatika
Be darbo korporacijoje ji yra aktyvi ir socialinėje srityje, kalba apie moterų teises, socialinius stereotipus, skirtingų kultūrų, rasių ir lyčių įtraukimą į verslo, technologijų ir žinių pasaulį.
„Pirmasis instinktas: „O tai kaip kitaip?“. Jeigu man tai yra taip savaime suprantama, galbūt čia yra ir iš rytų Europos ateinantis šiek tiek palikimas, kad visi yra skatinami dalyvauti rinkoje – ar tu vyras, ar tu moteris, ar tu studentas. Aš nesijaučiu atstumta Lietuvoje. Ir kai aplink matai diskusijas, klausimus ar užuominas kartais, kad galbūt tu čia nelabai į tą darbo rinką tinki, čia ne tavo profesija, natūraliai kyla toks kaip pasipriešinimas. O tai kodėl mes tuos barjerus susikuriame gana dirbtinius, kurie stabdo ne tik žmones, kurie stabdo visuomenės progresą, stabdo gerbūvį, kurie galbūt ir mūsų veikų ateitį gali pakeisti? Man yra natūralu, kad jeigu kažkas neveikia, reikia eiti ir bandyti žiūrėti, rasti būdų, kaip tai galima pozityviomis priemonėmis pagerinti“, – motyvaciją aiškino pašnekovė.
To pradmenis ji mato mokykloje, kaip mes organizuojame mokymosi sistemą, kokias žinutes komunikuojame moksleiviams. Tad labai svarbu, sako E. Rimkutė, dar pirmaisiais metais švietimo sistemoje sudominti vaikus matematikos ir informatikos pamokomis, o vėliau – užtikrinti, kad ta komanda, kurioje jūs norite matyti diversifikaciją, iš tikrųjų yra diversifikuota, ir įvairūs tiek kultūrų, tiek lyčių atstovai joje jaučiasi puikiai.
Pasidalino 3 patarimais su norinčiais sukti į TECH
Paklausta, kokie būtų 3 jos patarimai tiems, kurie nori sukti į darbą TECH srityje, E. Rimkutė patikino, kad svarbiausia suprasti – technologijos šiandien yra visur.
„Nesvarbu, į kurią sritį mes norime eiti, keistis ir augti – ar darbo, ar socialinių santykių, ar pan. Reikia praplėsti akiratį: eiti tuos pirmuosius žingsnius, susipažinti su naujais žmonėmis, užkalbinti galbūt kolegą iš IT skyriaus. Taip suburiame aplinkos ratą, kuris mus ir paskatina, ir mes geriau galime žinoti, kuria kryptimi norime judėti, galime įsivaizduoti kasdienybę toje srityje. Ir būtent bendravimas: yra tų patarimų krūva, kaip „niekada nevalgykite vienas“, pavyzdžiui. Socializuotis – reikia bendrauti ir atrasti tą ratą, kuris paskatintų eiti pirmyn.
Antras patarimas būtų nedvejoti, ar turimas išsilavinimas, galimybės, žinios leidžia pereiti į IT sritį. Aš esu puikus pavyzdys, kad IT nėra vien tik programavimas. Technologijų srityje reikia ir kūrybiškumo, ir marketingo, reikia komunikacijos. Reikia kažko, kas aprašo tas sistemas puikiai ir pateikia klientams. Reikia dizaino, reikia testavimo, taip – reikia ir programavimo. Reikia, kas suprastų visą tą procesą ir jį paaiškintų techniškai. Tai yra labai plati sritis, ir kuo daugiau žmonių ateina iš ne techninių sričių, tuo mes labiau padarome IT sritį žmogiškesne.
O paskutinis tai – eikite ir pabandykite, dieve mano. Tikrai apsimoka, tikrai įdomi gyvenimo kelionė – svarbu kartais per daug nedvejoti“, – paragino ji.
