Per savo darbo metus V. Dagienė yra paskelbusi daugiau nei 200 mokslinių ir tiek pat metodinių darbų, parašiusi daugiau kaip 60 mokomųjų knygų, vadovavusi mokslo žurnalams, Šiaurės šalių informatikos inžinerijos mokymo tyrimų doktorantų tinklui.
Ji taip pat parašė pirmąjį informatikos vadovėlį Lietuvos mokykloms, pasiūlė naujo tipo informatikos konceptais grįstus interaktyvius uždavinius, o svarbiausia ‑ nutiesė kelią pasaulinei informatinio mąstymo kultūrai, iki šiol dėsto universitete ir augina naują technologijų srities darbuotojų kartą.
Daugiau apie tai, kuo garsi profesorė gyvena šiandien, kokios yra jos produktyvumo paslaptys ir apie klaidų baimę, stabdančią mus nuo visuomenės tobulėjimo – naujoje DELFI TV laidoje „Mergaitės taip nedaro“.
Galvoti nenustoja ir valydama dulkes
„Man labai patinka galvoti. Todėl niekuomet nenuobodžiauju. Man galvoti geriausiai sekasi, kai darau kažką kito, ypač rutininę veiklą. Negaliu šiaip sėdėti ir bandyti versti save kažką sugalvoti – niekuomet nesiseks. Nueini, valai dulkes, bevalydama kažką sugalvoji. Važiuoji kur nors, stebi medžius ir šalia turi kažkokią mintį, kaip čia dabar reikėtų geriau parašyti… Staiga ta mintis ir ateina. Išlaisvink. Sakyčiau, išlaisvink savo galvą ar mintį ir tiesiog nebijok. Nebijok svajoti. Nebijok galvoti. Ir galvoti netgi kitaip“, – savo gyvenimo mantra dalijasi V. Dagienė.
Jos teigimu, turėtume mokyti ir mokytis, kaip gyventi tarp gausybės kasdien kiekvieną supančios informacijos, atrasti tai, kas domina mus asmeniškai ir nebijoti bandyti, klysti. Profesorė priminė, kad programavime klaidos net nevadinamos klaidomis, jos apibūdinamos kaip „bug“ (liet. vabalas).
„Neįmanoma parašyti programos be klaidų. Mes turėtume šį požiūrį perimti visur. Neįmanoma padaryti darbo, nepadarant klaidų. Reiškia, klaidos yra natūralus procesas. Jei norime kažką nuveikti, visą laiką ieškome klaidų, taisome, deramės, konsultuojamės su kitais, diskutuojame. Na, pageriname. Pagaliau kažkada jau gal gauname neblogą daiktą. O kartais pamatome, kad visiškai išėjo niekalas. Na ir ką? Išmetame, darome kitą. Taip vyksta moksliniame gyvenime, taip vyksta bet kurio mūsų kasdienybėje. Tik mokykloje kažkodėl tai pamirštame ir dažnai reikalaujame tobulybės: „Atlik testą, padaryk, surink visus balus, gauk aukščiausią balą“. Ir manome, kad tai yra vertybė“, – stebisi V. Dagienė.
Kovoja su stereotipais
Jos teigimu, mes elgiamės neteisingai, bausdami vaikus už klaidas, nesuprasdami, kad kiekvienas turi savo patirtį. Tai ypač skaudžiai atsiliepia mergaitėms, kurios neretai dažniau bijo klysti.
„Norisi panaikinti stereotipus, kad čia tik vyriška profesija“, – kalbėdama apie informatikos mokslus, pabrėžė V. Dagienė.
Anot profesorės, verta pagarsinti amerikiečių mokslininko Seymour Papert įžvagas šia tema, išdėstytas knygoje „Minčių audros“ – kaip baimė klysti mus įbaugina, sumažina asmeninės kompetencijos poreikį ir veda į neproduktyvias mokymosi ir mąstymo strategijas.
„Mūsų vaikai auga kultūroje, persunktoje minties, kad esama protingų ir kvailų žmonių. Socialiniu požiūriu, kiekvienas yra tarsi gabumų ryšulėlis. Yra žmonių, kurie gerai moka matematiką, ir yra žmonių, kurie jos nemoka. Sudarytos visos prielaidos, kad vaikai pirmuosius nesėkmingus ir nemalonius mokymosi išgyvenimus priskirtų savo pačių nesugebėjimui. <...> Manyta, kad nesėkmė nustumia juos į kvailų žmonių kategoriją, jie priskiria sau tokias etiketes ir kad kažkam jie yra negabūs“, – rašoma minėtoje knygoje.
Kaip į TECH pritraukti daugiau mergaičių?
Moterų trūkumas TECH srityje, pastebėjo V. Dagienė, iki šiol kelia daug iššūkių ir yra labai aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur pasaulyje. Profesorė pasakojo ir šiuo metu dirbanti su iniciatyva Vokietijoje, kaip pritraukti mergaites į STEM mokslus.
„Stebuklingas žodis – integracija. Kai integruoji keletą dalykų, aprėpsi daugiau žmonių norų. Tai natūralu. Tad, jei apjungi ir šiek tiek matematikos, ir šiek tiek inžinerijos, labiau motyvuosi, pritrauksi“, – paklausta, koks galėtų būti sėkmingas šios problemos sprendimas, svarstė profesorė.
Jos teigimu, nereikia pamiršti ne tik žinių, bet ir veiklų įvairovės, žaidybinio elemento, komandinio darbo svarbos. V. Dagienė džiaugėsi, kad pernai, pandemijos pradžioje, dar pavyko sukviesti Lietuvos paaugles į programavimo stovyklą, kur jos kartu programavo ir, pavyzdžiui, išmaniuosius namus, šiltnamius.
V. Dagienė pripažino ir pati nelabai mėgstanti techninę kompiuterių dalį, visuomet labiau besidomėjusi programine įranga. Ir jei prieš 20 metų programavimas, sako profesorė, buvo gana pilkas ir neįdomus, tai dabar viskas pasikeitė.
Lemtinga tapo prieš daugiau nei pusšimtį metų pamatyta knyga
Paklausta, kas anuomet sužadino jos smalsumą IT sritimi, V. Dagienė patikino, kad lemtingu ženklu turbūt būtų galima laikyti prieš daugiau nei pusšimtį metų, dar jai būnant moksleive, Varnių miestelio knygyne pamatytą Lietuvos informatiko Gintauto Grigo knygą apie programavimo kalbą „Algol‑60“. Šis mokslininkas vėliau tapo jos disertacijos vadovu.
„Mėgau matematiką, literatūrą. Perskaičiau šią knygelę kaip kokį grožinį kūrinį“, – prisiminė pašnekovė.
Nors tuomet minėtas leidinys ir atrodė egzotiškai, programavimo kalba patiko, V. Dagienė tikina tikrai neįsivaizdavusi, kad IT sritis ateityje taps didžiąja jos gyvenimo aistra, ir tuoj pat paaiškina – technologijos yra įgalininantis įrankis, kurį įvaldyti galime kiekvienas, tačiau informatikos mokslas leidžia suprasti, kas yra už technologijų ir kokios naudos visi galime turėti. Būtent tai ją galiausiai ir sužavėjo.
Pasidalino produktyvumo taisyklėmis
Paklausta, kuo gyvena šiandien, profesorė patikino pirmenybę teikianti moksliniams straipsniams ir studijoms, vienu metu rašanti kelis darbus, su skirtingais partneriais Lietuvoje ir užsienyje. V. Dagienė šiuo metu taip pat dirba tarptautinio projekto STEM grupėje, gelbsti diegiant šios rūšies mokslus Azijos šalyse. Ką jau kalbėti apie jos sugalvoto tarptautinio informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ koordinavimą – šiuo metu jis rengiamas net 67-iose šalyse, darbą su doktorantais.
„Norime eiti dar giliau, kad jauni žmonės būtų kūrėjai. Daugiau suprastų: „Kaip tai padaryta?“, „Kaip galima geriau padaryti?“. Jei kalbame apie vyrus ir moteris, kūrėjais turėtų būti lygiai abi pusės. Visuomet laimi visuomenė“, – pastebėjo pašnekovė.
Jau eilę metų profesorė keliasi 5 valandą ryto, kartais ir anksčiau, ir sėda prie darbų. Pašnekovė šypsosi, kad tuomet jai lengviau susikaupti – kol vaikai buvo maži, tuomet jie dar miegodavo, o ir dabar tokiu metu niekas neskambina. V. Dagienė pabrėžia ir darbų prioretizavimo svarbą. Pati ji sau kasdien įsivardija 3 svarbiausius dienos darbus ir dienos eigoje vis įvertina jų progresą.
3 profesorės patarimai, svarstantiems apie IT, ir 7 savaičių taisyklė
Paklausta, ką patartų tiems, kurie tik svarsto apie galimybę dirbti IT srityje, profesorė paragino nedvejoti – labai svarbu, kad visi visuomenės nariai įsitrauktų ir valdytų technologijas, o ir darbų, visai nesusijusių su IT, mažai telikę.
„Pirmiausia, sakyčiau, rask įdomią veiklą, susijusią su IT. Ypač aš raginčiau – su informatika. Ar programuoti, ar spręsti uždavinukus, ar kažką testuoti. Rask įdomią veiklą ir joje išbūk, turiu tokią taisyklę, bent 7 užsiėmimus ar savaites. Ir savo vaikams taip patardavau. Nes niekaip iš pirmo ar antro karto negali suprasti, tau tinka ar ne, sunku ar įdomu.
Antra, rask grupelę žmonių, su kuriais galėtum ginčytis, diskutuoti, išsakyti, gal net ir aštriai. Aš daug kur prieštarauju. Ypač ten, kur dvejoju. Nes aš noriu gauti atsakymus. Noriu gauti taip arba ne, kad sustiprintų mano poziciją.
Trečia, bandyk įvairias veiklas. Jaunam žmogui, norint suprasti, reikia išbandyti ne vieną. Kuo daugiau išbandai, tuo turtingesnis būsi ir žinosi, kuriuo keliu pasukti“, – patarė V. Dagienė.