Vos tik spėjame išlipti iš automobilio, namo duris plačiai praveria Eglė ir kviečia užeiti į vidų. Kol dar nėra sniego už lango, Zarasuose esantys Vaitkevičių namai kvepia ne mandarinais, o citrininiu pyragu.
Eglė iškart pasako, kad pyragą iškepė jų vyriausia dukra. Ji Vilniuje studijuoja konditeriją. „Šiuo metu namuose yra tik 10 vaikų. Studentė parvažiuoja savaitgaliais. Du vaikinai užsienyje, o viena mergaitė Zarasuose, netoliese, nuomojasi butą“, – sako 41 metų Eglė.
Susėdame prie neįprastai didelio valgomojo stalo – mažesnio ir neužtektų. Eglė vėliau prasitaria, kad vien pietums ji kotletus gamina iš 3 kilogramų faršo.
Susipažino ligoninėje
Tik trys iš visų vaikų yra biologiniai Eglės ir jos vyro vaikai. „Jiems yra 20, 19 ir 12 metų“, – susisėdus prie didelio virtuvės stalo, pradeda pasakoti pašnekovė. Tik minties ji nepabaigia – prisistato viena iš globotinių, 4 metų Raselė, atsidūsta ir galva atsiremia į Eglės petį.
Po kelių sekundžių mergaitė paprašo pyrago. Šio Eglė prikrauna į lėkštę ir atiduoda Raselei, tačiau pokalbio metu pyrago atkulniuoja paprašyti ir kiti vaikai. Eglė nusijuokia, kad jų kambaryje tikriausiai gyvena drakonas.
Pyrago prašytojams trumpam nurimus, gurkšnodama puodelį arbatos, Eglė pasakoja, kad vaikus ji globoja. Pirmasis globotinis šeimos nariu tapo prieš 12 metų, kai berniukui buvo 8 metai. „Tuo metu pagimdžiau 3 vaiką. Mėnesį prieš gimdymą ligoninėje susipažinome su sergančiu berniuku iš vaikų namų.
Jis turėjo brolį ir sesę. Visus tris pasiėmėme. Reikėjo įsirengti antrą aukštą, kad galėtume juos pasiimti. Kai vaikai užaugo, bernams jau buvo beveik 18 metų, pradėjome ieškoti mažos mergaitės. Ieškojome mažytės mergytės, o radome dvi, nes sesės“, – sako Eglė.
Tik praėjus pusmečiui, pamena Eglė, sužinojo, kad šeima, kuri pradėjo globoti Ligitą, nebegalėjo to daugiau daryti. Eglė pamena, kad tai buvo prieš pat Kalėdas. „Pasakėme gerai, mes ją imame. Iš viso jau 9 vaikai. O ji turi du brolius ir seses. Sąmoningai ieškojome tik vieno vaiko, kiti patys atėjo“, – šypteli Eglė.
Nereikia sofos, svarbiau eglutė
Eglė neslepia, kad namuose – visada sambrūzdis. O ypač triukšmingos, tikina Eglė, būna Kalėdos, nes ne tik namo grįžta visi vaikai, bet ši šventė persipina su gausios šeimos narių gimtadieniais.
„Turime vieną mergaitę, kuri gimė per Kalėdas. Kita gimė gruodžio 26 dieną. Mano mama irgi gimė per Kalėdas, o brolio žmona – per Kūčias. Pas mus būna smagus šurmulys“, – pasakoja Eglė.
Anot jos, įsimintiniausios Kalėdos tai tos, kurios vaikui būna pirmos. „Eglutės pamatymas būna vau. Taip pat tie vaikai, kurie ateina į šeimą jau paaugę, tai irgi būna pirmos Kalėdos, man atrodo jos ypatingos. Jie visi augo vaikų namuose, jie tikrai gaudavo dovanų. Bet namų Kalėdos...“, – šypteli pašnekovė.
Kalėdinę eglutę, pasakoja Eglė, Vaitkevičiai puošia pirmomis dienomis. „Šiemet išvis kurioziškai: vyras ruošiasi statyti naujus laiptus ir čia – Eglė parodo į laiptų pusę – planuojame sofą. Vaikai sako: ne ne, jokios sofos, netilps eglutė. Turbūt iki švenčių būsime be sofos, kad tilptų eglutė, nes tai labai svarbu“.
Namuose, kuriuose jauniausiems vaikams 4 ir 5 metai, yra svarbu, kad niekas nepamatytų, kaip ateina Kalėdų senelis. Eglė atskleidžia, kad jis ateina apie 3 valandą ryto. „Mes žinome, kad vaikai nusistato žadintuvus 4-5 ryto ir rytas prasideda. Vietoj to, kad tyliai išlukštentų dovanas ir eitų miegoti, tai ne, visus namus žadina, visi subėga pas mus į lovą parodyti, ką gavo dovanų. Per Kalėdas nemiegame. Būna daug gražių emocijų“, – džiaugiasi daugiavaikė mama.
Per šventes, sako Eglė, būna ne tik triukšmo, bet ir labai daug dovanų. Pasiteirauju, kokia gi Vaitkevičių namuose buvo įsimintiniausia Kalėdinė dovana. Atsakymas nustebina – įsimintiniausia dovana, tai Ligita. „Ji į mūsų šeimą atėjo sausio pradžioje, bet tas sprendimas buvo priimtas per Kalėdas“, – sako Eglė.
Anot jos, geriausios dovanos tos, kurios yra susijusios ne su daiktais, o su žmonėmis. „Dažniausiai tai žmonės. Vaikai nustebina, nes pas mus Kalėdų senių kuo toliau, tuo daugiau. Sakau, kad reikės grafiko, kas ateina, kad traukiniai nesusidurtų. Kalėdų senis, taip, yra ir juo būti galime kiekvienas“, – tikina pašnekovė.
Tačiau, su šypsena sako pašnekovė, Kalėdų senis lepina vaikus ir kartais pameta galvą – priperka daugybę dovanų.
Neadekvatus elgesys – meilės šauksmas
Eglė pabrėžia, kad jie yra šeima. „Stengiuosi išlaikyti šeimos jausmą. Mums pavyksta. Nesakau, kad nebūna nesutarimų. Jų būna. Manau, kad darną lemia bendra atmosfera. Vaikai jaučiasi saugūs“, – pasakoja mama. Anot jos, jei jų namuose būtų įtampa, tai galų gale nulėktų ir namo stogas, todėl svarbu kiekvienam turėti savo kampą, į kurį galėtų atsitraukti, nurimti.
Tačiau įtampų, sako Eglė, yra pasitaikę. Ji neslepia, kad dažna vaikų, kurie yra augę vaikų namuose, problema yra vagystės. „Vaiko vagystė yra nesaugumo jausmas. Tai logiška. Mano biologinis vaikas patempia lūpą ir sako, aš noriu dinozauro. Jis gauna tą dinozaurą ankščiau ar vėliau. O vaikų namuose augusiems vaikams nėra prieš ką patempti lūpą“, – sako Eglė.
Šeimoms, kurios susiduria su vaikų vagystėmis, Eglė turi patarimą, kurį išbandė savo kailiu. „Draugai vaiką atstūmė. Namie kilo įtampa, kodėl vaikas taip elgiasi. Pagalvojau, kad jei negaliu paleisti 2 mėnesių vaiko iš akių, tai negaliu paleisti ir to, kuris nesugeba susitvardyti.
Gerus porą mėnesių mes su ja viską darėme kartu. Aš einu gaminti valgyti, ji stovi šalia. Kartais padeda, kartais piešia, zirzia, kad nori eiti į kiemą. Bet tai bandžiau pateikti ne per bausmę, o per tai, kad tave labai myliu ir nenoriu, kad turėtum problemų“, – pasakoja Eglė.
Eglė mano, kad mergaitei reikėjo dėmesio ir dėl tokios Eglės reakcijos, ji jo gavo itin daug. Tačiau, pastebi pašnekovė, buvo ne tik meilės, bet ir diskomforto.
„Eidavau su ja į žaidimų aikštelę, bet negalėjau ten būti tiek, kiek ji norėjo. Man buvo sunku. Kyla ne tik meilės jausmas, bet ir pykstu. Pykstu, kad dabar tokia situacija, kad turiu įdėti dvigubai daugiau darbo ir pastangų.
Ir vieną dieną mes susėdome pakalbėti. Ji pasakė, kad aš pabandysiu, manau, man pavyks. Ir jai iš tiesų pavyko“, – sako Eglė.
Ji pabrėžia, kad tai pavyko dėl meilės, atjautos ir didelės kontrolės. „Viduje pas mane visko buvo, bet išorėje perteikiau, kad tu man labai rūpi, man smagu su tavimi būti ir labai norėčiau, kad kartu ką nors darytume, man padėtum. Labai stengiausi, kad ji to nepajustų. Manau, kad buvo prisotintas tuščias meilės indas. Ir tai padėjo“, – tikina Eglė.
Kaifuoju nuo to, kiek turiu vaikų
Pasiteiravusi, apie tai, kaip žmonės žiūri į jų gausią šeimą, Eglė tikina, kad susiduria tik su geromis reakcijomis. „Nejaučiu atstūmimo, vaikų nurašymo. Ar, kad daugiavaikė šeima, kokia nesąmonė. Pati einu iškėlusi galvą, kaifuoju nuo to, kiek aš turiu vaikų. Einu į parduotuvę su 5 vaikais ir nematau, kad kažkas piktai žiūri. Jie žiūri su pavydu ir susižavėjimu“, – džiaugiasi ji.
Tačiau moteris yra šiek tiek sunerimusi – viešojoje erdvėje ji vis išvysta neigiamų komentarų apie globėjus. „Globa yra sudėtinga veikla, gyvenimo būdas. Negaliu to pavadinti darbu. Atsimenu prieš 12 metų, kai pradėjau globoti, buvo kažkas panašaus, visi keistai žiūrėjo: kokia tau čia nauda, kodėl taip darai, negi savo negali pasigimdyti? Tai jautėsi.
Dabar vėl matau atstūmimą. Globėjai sunerimę. Manome, kad neateis naujų. Jų reikia. Jei atsitinka krizė, vaikui tūkstantį kartų geriau patekti į šeimą nei į vaikų namus. Jeigu neatsiranda naujų globėjų, o senieji atsitraukia, tai vaikui belieka kelias į instituciją, kol išsispręs jo likimas”, – tvirtina pašnekovė.
Anot jos, dabar vyrauja panika, nėra jokio aiškumo, o ir per žinias galima išgirsti klaidingos informacijos. „Sklando informacija, kad globėjas gauna 1000 Eur už vaiką. Taip nėra. Budintys globėjai gauna algą, tai yra 400 eurų. Kai kuriuose savivaldybėse yra priedai, tikrai mažai kuriose yra. Iš tos algos susimokoma 30 proc. mokesčių ir ten tikrai nelieka to 1000 Eur niekaip.
Bet komentaruose kalba, per žinias pasako. Žmonės mato vaikuose biznį. Nežinau, šiek tiek neramu. Pačiam vaikui irgi neramu. Mažam vaikui nieko, bet paauglys žino, kad šeimos, kurios imasi globoti, tai daro finansiniais sumetimais. Jam irgi pasidaro sunku, jis gali jaustis lyg iš jo yra nauda. Man nesmagu girdėti tokius dalykus. Atsakingos institucijos turėtų išsakyti aiškią poziciją. Paprastas globėjas negauna nieko išvis, tik vaiko pinigus. Tai savanoriškas darbas“, – akcentuoja Eglė.