DELFI komanda ir 100 vaikų iš daugiavaikių, pavyzdingų šeimų jau pasiekė Laplandija. Kita kelionės stotelė – susitikimas su šalies Prezidente Dalia Grybauskaite ir tikruoju Kalėdų Seneliu.
Skrydis iš Vilniaus į Rovaniemi miestą truko beveik dvi valandas. Skrydžio metu DELFI susėdo pakalbėti su Mantu Stonkumi apie kelionę bei jo šeimos Kalėdų tradicijas. Susitikti kartu su Kalėdų Seneliu žinomas vyras keliauja ne vienas – jį lydi 6 metų dukra Cecilija.
Kalėdų Senis patogus šeimos draugas
Pasiteiravus, ar Cecilija tiki Kalėdų Seneliu, komikas nusišypso ir patikina, kad jo vaiką apgauti sunku. „Manau, kad ji save malonina, tikėdama Kalėdų stebuklais. Kalėdų Senis yra svarbus asmuo mūsų šeimoje prieš Kalėdas. Mes juo naudojamės auklėdami savo vaikus. Labai patogus šeimos draugas“, – juokiasi Mantas.
Tik tėvai vaikų negąsdina, kad vietoj dovanų po eglute ras angliuką – Mantas patikina, kad jo vaikai nėra tokie išdykę. „Šiek tiek paprašome, kad šventiniu laikotarpiu koreguotų savo elgesį, kad būtų daugiau susikaupimo, klausymo, mažiau išdaigų. Vis dėlto, adventas“, – sako Mantas.
Pačio Manto tikėjimas Kalėdų magija, pasakoja jis, baigėsi gana anksti. Esą viską sugadino aktyvus tėtis, kuris dar Mantui būnant darželinuku sutiko persirengti Kalėdų Seneliu. „Netgi turiu nuotrauką su Kalėdų Seneliu. Mano tėtis tuo neužsiimdavo, jis tiesiog buvo aktyvus jaunuolis, kaip ir aš. Tais laikais buvo įprasta, kad vienas iš tėvų, kuris yra veikliausias, persirengia Kalėdų Seneliu. Tai viską ir sugadino“, – pamena Mantas.
Tiesa, buvo ir dar vienas kartas, kai Mantas įsitikino, kad nėra Kalėdų Senio. „Man buvo kokie 6-7 metai. Pamačiau paslėptas dovanas – atidariau spintą ir pamačiau raudoną sunkvežimį su pulteliu.
Mano tėvai paklausė, ko aš norėčiau dovanų nuo Kalėdų Senelio. Įvardijau būtent tą sunkvežimį. Tėvai buvo o, kaip fainai, nupirkome tinkamą dovaną. Bet, manau, kad jie vėliau suprato, kad aš pamačiau dovaną“, – pasakoja žinomas vyras.
Mantas pabrėžia, kad vaikystėje Kalėdų Senelius nebuvo pats svarbiausias Kalėdų elementas. Tikrasis stebuklas, tikina jis buvo šeimos susirinkimas pas senelius. „Turėjome gražią tradiciją. Tai buvo didžiausias Kalėdų stebuklas, šventė. Galėjau žiūrėti televizorių, kiek noriu ir valgyti saldumynus nuo stalo. Buvo tikrosios Kalėdos. Tada jau būdavo galima viskas, tavęs niekas nekontroliuodavo“, – su šypsena pamena jis.
Mantas pasakoja, kad yra labai laimingas, turėdamas jaunus tėvus. Tėčiui, sako jis, sueis 54 metai, o mamai dar tik 50. “Ir mano seneliai yra jauni, juos beveik visus turiu. Visos Kalėdos įsimintinos, nes jos visos vienodos ir panašios. Bet nesakau vienodos blogąja prasme. Tai ta pati atmosfera, kuri nesikeitė daugybę metų.
Kai gimė mūsų pirmagimė Cecilija, ko gero buvo tos Kalėdos įsimintiniausios. Pas senelius, kur vykdavo stebuklingos Kalėdos, pirmą kartą atsivežiau savo vaiką. Prie to didelio stalo aš sėdėjau anūkas su savo vaiku. Tikriausiai, tos Kalėdos – įsimintiniausios“, – atvirauja Mantas.
Kalėdos tai ne mandarinai
Pasiteirauju, kaip atrodė Manto vaikystės Kalėdinis stalas. „Mano seneliai yra tokie paprasti kaimo žmonės. Manau, kad kaip kiekvienoje lietuvių šeimoje, visada ant stalo dedi tai, ką turi geriausio tai dienai“, – sako aktorius.
Tačiau vienas patiekalas, sako Mantas, yra visada laukiamas per visas šventes. „Visada būdavo mano babos karbonadėliai. Kiekvienos šventės metu ko gero skaniausias dalykas iš nesaldumynų.
Mano A.A. močiutė ji buvo labiau šeimininkė ir konditerė. Atsimenu jos grietinėlės ir želė tortą su braškėmis ir mandarinais. Ir tokį šviesų, šviesų kiaušininį biskvitą. Tai įsimintiniausi du patiekalai“, – Stonkų stalą nupasakoja pašnekovas.
Karbonadėliai, teigia Mantas, firminis patiekalas. „Prašyti nereikia. Visi šeimos nariai patenkinti. Mūsų baba yra gera šeimininkė, gerai maitina, sukasi virtuvėje“, – sako pašnekovas.
Prie Stonkų stalo, sako Mantas, niekas niekada neapsimetinėja – jei neskanu, tai taip ir sakai. „Mes esame žemaičiai – labai aiškūs ir konkretūs žmonės. Nevalgai ir sakai, kad nepatinka. Kažkas pamato, kad nesuvalgytas patiekalas, tai kitais metais jis nebus gaminamas. Per daugelį metų šventinis meniu išsigrynino. Kiekvienas patiekalas yra mylimas ir valgomas“, – sako Mantas.
Kalėdos, prasitaria jis, neasocijuojasi su mandarinais ar karštu vynu. „Kalėdos yra važiavimas automobilyje, prikrautu dovanų. Vidinis jaudulys – ar viską paėmei, ar spėjai. Atsikėlimas Kalėdų rytą, susiruošimas, apsivilkimas gražių rūbų, susipatoginimas. Man patinka, kai viskas būtų gražiai suplanuota, suruošta kelionei. Sėdi, važiuoji pas kažką, arba namo, ar pas tėvus, ar uošvius. Man Kalėdos yra automobilis, kelionės pas kažką“, – šypteli Mantas.
