Tik automobilio šviestuvams apšvietus Pocių kiemo vartus pasidarė aišku, kad nuobodu nebus – ant vartų kabo užrašas „Achtung minen“ (atsargiai, minos – DELFI).
6 vaikai, papūga, višta ir 2 tarakonai
Minų neradome, tačiau sutikome karingą ir kiek neįprastą šeimą: vyriausioji dukra Pajauta (14), Morta (12), Barbora (10), Kernius (8), Petras (3), Katrė (1).
Tačiau tai dar ne visa šeima – Pociai dar augina papūgą, vištą bei du Madagaskaro tarakonus. Neįprasti augintiniai namuose atsirado, pasakoja Jurgita, nes jos vyras Mindaugas yra alergiškas gyvūnų plaukams.
Pocių šeima bene garsiausia daugiavaikė šeima Lietuvoje. Jurgita ir Mindaugas įkūrė Daugiavaikių šeimų asociaciją ir drąsiai kalba apie gausias šeimas kaustančius stereotipus.
„Didelėje šeimoje niekada nebūna taikos ir ramybės. Deja, bet nebūna. Čia mano svajonė, turbūt, kad visi susėda geri ir laimingi, niekas nesusipykę“, – sėdėdama dideliame krėsle samprotauja Jurgita.
Pasiteiravus, dėl ko šeimos nariai kartais susidaužia išdygusiais ragučiais, Jurgita sako, kad tikriausiai kalta didelė meilė. „Nesipyksta dėl daiktų. Kernius labai myli vyriausią sesę, tai jie pykstasi, nes vienas be kito negali būti. Eina įgnybti, papešti. Bet sakau, kad čia didelė meilė. Kai užaugs, atsimins, bus juokinga“, – tikina Jurgita.
Tačiau, pastebi ji, prie tokios gausios šeimos teko priprasti. Kai Jurgita informavo, kad laukiasi 6 vaiko, buvo ir ašarų. „Kernius verkė. Jis apsisuko, nuėjo į antrą aukštą ir kukčiojo. Klausiau, kas yra, argi aš tavęs nemylėsiu? O dabar tikriausiai labiausiai ir myli Katrę. O tada buvo stresas: ir taip mūsų čia daug“, – pamena Jurgita.
Aplinkiniai, su šypsena pastebi Jurgita, klausia, kada gi bus ir septintas vaikas. „Galvoju, kad dar esu pakankamai sveiko proto. Galvoju, kad reikia gebėti suvaldyti visą šitą situaciją. Nes jau kartais ji tampa nevaldoma. Bijau, kad galiu nesusiturėti ir paskui teks mamytei išvažiuoti į ligoninę.
Manau, kad apsistosime ties tokiu gražiu skaičiumi. Jis pakankamai solidus. Jau ir amžius, nebe 18 metų. Tai palauksime anūkų“, – šypsosi Jurgita.
Tačiau, pastebi ji, anūkų tikriausiai teks laukti dar ilgai. Užtat, džiaugiasi Jurgita, šeima galės kurį tais laiką pagyventi be kūdikių namuose.
Vaikai – problema
Ir nors didelė šeima atneša itin daug laimės, Jurgita neslepia, kad žmonių reakcijos ne visada būna pačios maloniausios. Dažnai, sako ji, tai būna gana skaudūs stereotipai.
Siekdami išnaikinti ydingus stereotipus, šeima įkūrė Daugiavaikių šeimų asociaciją. „Tada tik keturis vaikus turėjome, bet vis tiek jautėsi, kad esu kitokia. Tikriausiai, tada jautėsi labiau nei dabar“, – sako Jurgita.
Jurgita neslepia – jei turi didelę šeimą, į tave žiūri keistai. „Kodėl? Nes normalus žmogus taip neturėtų daryti. Juk visi mokame skaičiuoti, skaičiuojame, kad užtektų pinigų. Visi norime gyventi patogiai, vaikus reikės išleisti į mokslus. Kaip tu čia juos aprengsi? O dar būtų gerai name gyventi...“, – vardija daugiavaikė mama.
Dar blogiau, tikina Jurgita, kad didelė šeima žmonėms asocijuojasi su vargu. „Arba, kad šeimos neatsakingos, arba jau esate asocialai ir neplanuojate savo gyvenimo, greičiausiai čia bus koks 5 vyras“, – stereotipus vardija moteris.
Anot jos, keistas ir žmonių požiūris, kad gyvenime viskas turi būti tik tau, pirmiau rūpinamės savo ego. „Aš turiu ilsėtis, kada aš gyvensiu sau? Dabar aš gyvenu sau. Manęs klausia: jūs 15 metų paaukojote šeimai. Palaukite, aš neaukoju 15 metų šeimai. Tai mano 15 metų šeimos gyvenimas, kuriuo aš didžiuojuosi, kurį auginame kartu su vyru. Tai medis, kuris auga. Kuo jis daugiau augs, bręs, tuo bus didesnis turtas, vertybė“, – pabrėžia Jurgita.
Tėtis – šeimos stulpas
Nors Jurgitos vyras į objektyvo ekraną patekti nenori, vis į kambarį įkiša savo galvą. Anot Jurgitos, tėčio vaidmuo šeimoje yra itin svarbus.
„Kad šeima būtų normali, viduje būtų gera psichologinė atmosfera, turi būti ir tėtis, ir mama. Jeigu nėra vieno iš tėvų, tai kaip medis linksti į vieną pusę, neturi atramos. Mūsų šeimoje tėtis šiaip griežtas. Bet jis laiko balansą, neleidžia išpindėti, užsižviegti. Nes kartais būna chaosas“, – šypteli Jurgita.
Tėtis, anot jos, jų šeimoje yra lyg stulpas, į kurį šeima atsiremia ir visiems tampa ramu. „Geras, negeras – nesame mes aukso gabalai. Turime visokių savybių. Aš jį pasirinkau savo vaikų tėvu, jis mane – vaikų mama. Kuriame kartu, vienas kitą palaikome“, – pasakoja Jurgita.
Baisiausia šeimos tragedija, įsitikinusi Jurgita, yra, kai šeima subyra. „Vaikai neturi aiškaus supratimo, kaip turi būti. Mama juk viena. Vaikai perima tėvų gyvenimo modelį. Jei tai yra vienišos mamos, tai jų dukros irgi būna vienišos mamos, nes jos vyrus nustumia. Jeigu įvyko skyrybos, tai vaikų šeimoje įvyksta skyrybos.
Man buvo labai gražu, kai sėdėjome su Kerniumi ir jis sakė, kad kai užaugs, turės žmoną. Taip fainai, kad jis sako, jog turės šeimą, o ne, kad aš būsiu ir nusipirksiu „Ferrari“, o kad turėsiu žmoną ir ją mylėsiu“, – džiaugiasi Jurgita.
Gera tikėti stebuklu
Mindaugas, pasakoja Jurgita, mėgsta kartais ir virtuvėje padėti, nes pati Jurgita nori kuo mažiau laiko praleisti virtuvėje. „Virtuvė nėra mano draugas. Kalėdas švenčiame pas vyro tėvus. Labai džiaugiuosi, kad turiu nuostabią anytą, kuri suruošia Kalėdų stalą. Mes su viščiukais ateiname“, – juokiasi ji.
O kol Pocių šeima per Kalėdas išvykusi, pasakoja daugiavaikė mama, jų namuose siaučia Kalėdų Senelis ir jo elniai. „Namuose randame betvarkę. Pavyzdžiui, vaikai iki šiol suka galvas, kas įvyko praėjusiais metais. Išvykome tradiciniai kalėdinei vakarienei pas senelius.
Prieš išvykdami, vaikai padėjo morkų, pieno, nes šventai tikėjo, kad Kalėdų Senis atvyksta su elniais. Kai grįžome namo – morkos apgriaužtos, pienas išpiltas“, – juokiasi Jurgita.
Anot jos, šiais metais vaikai jau yra pasiruošę pagauti Kalėdų Senį – turi ir filmavimo kamerą. Tačiau, Jurgita visai rami – juk Kalėdų Seniui nėra nieko neįmanomo.
„Labai gera pramoga ir tėveliams. Norisi stebuklo. Vaikystėje mes po egle rasdavome šokolado plytelę, dar mandarinų. Bet vis tiek tai buvo stebuklas. Aš tuo šventai tikėjau pakankamai ilgai, nes ilgai Kalėdų Senio nepričiupau už skverno“, – šypteli Jurgita.
„Misija Laplandija" šįmet būriui vaikų iš itin gausių šeimų padovanos išskirtinę galimybę išskristi į Laplandiją ir susitikti su Kalėdų Seneliu bei iniciatyvą globojančia Prezidente D. Grybauskaite.
Lėktuvas į Laplandiją kils gruodžio 3 dieną. Prezidentė drauge su mažaisiais keliautojais Kalėdų Seneliui perduos Lietuvos vaikų kurtus kalėdinius piešinius ir atvirukus.