Kadaise televizijoje eteryje laidą apie paprastų žmonių meilę kūrusi moteris puikiai žino – įdomiausia pasakoti istorijas, kuriose daug vingių. Pašnekovų atvirumu ne kartą apdovanota D. Tamošiūnaitė ryžosi nuoširdžiam pokalbiui „Delfi“ multimedijos projektui „(Ne)amžina meilė“.
Atrodytų, kam traukti senus skeletus iš prisiminimų spintos? Tačiau, pasirodo, praeities įvykiai, kažkada širdį plėšę į gabalus, laikui bėgant įgauna kitokių veidų.
„Kai dabar pagalvoju, karščiausia gyvenimo meile galėčiau pavadinti žmogų, su kuriuo nieko ir nesukūrėm. Man vos 18-ka. Sėdim kavinukėj ir aš verkiu verkiu verkiu, nes tokia didelė mano meilė ir taip ji skauda, mat tėvai niekada neleis už jo tekėti ir nesukursime laimingos šeimos. Aš per jauna, man reikia baigti mokslus, o jis toks nerimtas... Bet meilė tokio didumo, kad vos telpa į širdį! Klausimas, ką būtume sukūrę, bet tą jausmą, tą emociją labai ryškiai prisimenu. Ir tą prisiminimą mes abu labai ilgai saugojom“, – pasakojo D. Tamošiūnaitė.