Oro transportas – viena tų nišų, kurią Lietuva sparčiu žingsniu stengiasi tobulinti, siūlydama patrauklesnes sąlygas ne tik verslui, bet ir kiekvienam gyventojui bei keliautojui. Nors valstybės lygmeniu čia įžvelgiamos didžiulės perspektyvos, kai kurie į naujus plėtros planus žiūri skeptiškai.
Aviacijos sektorius tobulėja sparčiausiai
Laisvė judėti, kaip teigia M. Skuodis, labai priklauso nuo segmento – kai kuriose srityse Lietuvai sekasi geriau, kai kuriose – prasčiau, tačiau jis įsitikinęs, kad sparčiausiai teigiama linkme juda aviacijos sektorius.
„Jeigu judame automobiliu, tai nuo Vilniaus iki Varšuvos nuvažiuoti vis paprasčiau. Traukiniais, pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki Rygos nuvažiuoti galime tikrai lengvai ir patogiai, ko anksčiau neturėjome. Tuo tarpu į Vakarus kliūčių dar labai daug, nes mes turime skirtingus bėgius. Kalbant apie aviaciją, situacija yra gerokai geresnė, negu mes galėjome tikėtis anksčiau. Turime antrą mėnesį, kaip mūsų aviacija viršijusi priešpandeminius, rekordinius metus – šiandien mūsų keleivių skaičius visuose trijuose oro uostuose yra didesnis negu Rygos.
Reikia prisiminti, kad mes nebeturime krypčių į Rytus. Tai ta pati Maskva, Minskas anksčiau buvo labai populiarios kryptys, į Kyjivą labai daug lėktuvų skraidė, o dabar mes neturime jungčių su Ukraina. Lygiai taip pat, pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas, ar apskritai oro uostai, nėra tranzitiniai oro uostai. Čia atvyko keleivis ir išlipo, labai mažai yra jungiamųjų skrydžių skristi kažkur toliau, o Ryga yra tranzitinis oro uostas. Tai kalbant apie aviaciją, krypčių skaičius yra tikrai labai stipriai išaugęs“, – šalies susisiekimo situaciją aptaria ministras.
Vis dėlto, D. Dundulis, kalbėdamas apie aviacijos sektorių, sako, kad džiūgauti čia tikrai nėra dėl ko. Pasak jo, jeigu lygintume Lietuvą su Latvija, su lietuviams puikiai pažįstamu tranzitiniu Rygos oro uostu, mūsų valstybė čia atrodo liūdnai. Kaip aiškina jis, turime apytikriai vienu milijonu daugiau gyventojų, tad ir keliautojų skaičius turėtų būti gerokai didesnis.
„Jeigu pasižiūrėtume į Vilniaus oro uostą, per 30 su viršumi metų nepriklausomybės, man iš tikrųjų į jį liūdna žiūrėti. Aš tikrai dažnai skraidau. Nesvarbu, kad aš matau tą naują statomą [terminalą, aut. past.], bet aš esu įsitikinęs, kad mes su tuo statomu [terminalu, aut. past.] ne tiktai kad neprisivysime dabartinės situacijos, bet jis jau pastatytas bus per mažas. Aš kalbu apie tai, kur Lietuvos valstybė turi įtaką, nes Lietuvos nuosavybė nevaldo nė vienų avialinijų. Aišku, Lietuvos valstybė gali daryti įtaką sutartimis kažkokiomis, bet jeigu tos avialinijos dėl kažko atsisakys, tai jos neskraidys ir viskas – jos skraidys kažkur kitur.
[...] Kodėl nesuplanuojamas didžiulis, 30 metų į priekį, oro uostas, bent jau jo užstatymo plotas? Aš nesakau apie detalų projektavimą, bet bent jau vieta numatoma, kad nebūtų užstatyta kitais pastatais ir t. t. Iš tikrųjų šitą pastatą pastačius, jau praktiškai reikia pradėti statyti kitą. Bent keletą žingsnių į priekį pamąstykime. Bet tas keletas žingsnių į priekį turi būti apytiksliai 30 metų į priekį, kalbant apie oro uostą“, – plėtros planus vertina jis.
Žada keleivių skaičių didinti kartais
Pasak M. Skuodžio, naujasis išvykimo Vilniaus oro uosto terminalas leis padidinti keleivių aptarnavimo pajėgumus bent du kartus. Šiandienos Vilniaus oro uostas yra pritaikytas aptarnauti 3,5 mln. keleivių per metus. Prieš pandemiją galimybės buvo viršytos – Vilniaus oro uostas sulaukė 5 mln. keleivių, todėl, kaip sako M. Skuodis, net neabejojama, kad plėtra būtina – oro uostas rekordiniais metais „braškėjo per siūles“.
„Naujas terminalas išaugins pajėgumus maždaug iki 7–8 milijonų [keleivių per metus, aut. past.]. Kaip tik su komanda aptarinėjome naujo atvykimo terminalo architektūrinę viziją. Jau beveik stovi išvykimo terminalas, o atvykimo terminalas, jeigu atsistojate prieš Vilniaus oro uosto didįjį Stalininį paveldą, po dešine puse matome oro navigacijos bokštą, tai tas bokštas bus nugriautas, ten atsiras naujasis atvykimo terminalas, kuris leis visas atvykimo funkcijas perkelti į jį ir tada pertvarkyti visą dabartinį terminalą. Tai Vilniaus oro uosto aptarnavimo pajėgumai išaugs gerokai – kartais.
Mes dabar turime pasirengę planus iki 2052-ųjų. Vienerius metus su užsienio konsultantais, geriausiais rinkoje, dirbome dėl trijų oro uostų išvystymo. Mes planuojame, kad įgyvendinus visus projektus etapais viskas atsipirktų, kad šiek tiek anksčiau pasiektume tuos limitus, negu kad keleiviai po to kažkur netelpa. Tai mes planuojame, kad mūsų trys oro uostai galės būti pasiruošę aptarnauti 17 milijonų keleivių.
Priešpandeminiu laikotarpiu mes turėjome maždaug 6,5 mln. Tai, kitaip sakant, erdvės augti yra pakankamai daug. Anksčiau tų planų neturėjome. Dabar kiekvienas oro uostas turi planus iki 2052-ųjų su labai aiškiais etapais, ką iki kada daryti. Ir dar kuo aš džiaugiuosi, kad mūsų įmonė – Lietuvos oro uostai – valdanti tris oro uostus, priešingai nei pandemijos laikotarpiu, turi pakankamą finansinį pajėgumą tuos planus įgyvendinti, kad jie atsipirktų, kad atsirastų ir komercinės erdvės pakankamai didelės – tai, kas yra moderniuose, naujuose oro uostuose“, – konstatuoja jis.
Pasak M. Skuodžio, dabartiniuose oro uostuose trūksta ir erdvės verslui, mat pastarieji generuoja labai didelę pajamų dalį. Tačiau, labai svarbi ir keleivio patirtis – būtent jie pokytį, žada ministras, tikrai pajus.
„Važiuosime ne pandusu kažkur į viršų, bet atvažiuosime normaliai, kaip visose šalyse, prie išvykimo terminalo, ten sustosime. Dabar vyksta didelės statybos. Eisime į didelę išvykimo erdvę, kur tikrai tokių spūsčių nebus. Visa įranga bus moderniausia, kad nereikės skysčių, kompiuterių išiminėti, nes dabartiniame mūsų oro uoste tiesiog neįmanoma tokios įrengti. Čia ne pinigų klausimas. Infrastruktūra yra tokia, kad jeigu mes tai pastatysime, gali kilti grėsmė, kad oro uostas kažkur įgrius, nes jis pradėtas statyti berods šeštajame dešimtmetyje ir po to vis lipdytas, lipdytas ir lipdytas. Tai tiesiog atėjo tas metas. Aišku, visą laiką norėjosi, kad tas būtų šiek tiek anksčiau, bet geriau dabar, negu niekada“, – planus dėsto ministras.
Vis dėlto, D. Dundulis neatlyžta – pasak jo, šiuose ambicinguose planuose trūksta aiškaus ilgalaikio planavimo, ne etapais: „Jeigu planuojamas kitas [naujasis atvykimo, aut. past.] terminalas, tai jis turėjo būti planuojamas iš karto. Nebūtina detalaus plano, bet iš karto nusimatai.
Ir dar vienas dalykas – kai iš karto tu nusimatai, tai tada galbūt išvengsi tos laiptinės ir koridorinės sistemos, kur mūsų svečiai kartais atvyksta ir negali atsistebėti, kad atvykus pirma reikia pakilti į trečią aukštą, o po to iš trečio aukšto reikia nusileisti ir dar praeiti. Jiems toks didelis mūsų oro uostas atrodo, kai jie įveikia šį kelią. Tai aš tik noriu palinkėti, kad tie terminalai tikrai nebūtų sujungti šiuo principu.“
M. Skuodis pabrėžia, kad terminalai bus sujungti šiuolaikinių oro uostų standartų principu.
„Tarp išvykimo ir naujojo atvykimo [terminalo, aut. past.] bus didelė galerija, bus išskaidyta Šengeno ir ne Šengeno zonos. Viena iš priežasčių, kodėl tas daroma, yra būtent tai, kad mes neturėtume tų tunelių į viršų ir į apačią. Deja, anksčiau tas nebuvo numatyta. Dabar visame plane iki 2052-ųjų jau yra sudėlioti visi žingsniai. Užtruksime, bet tikrai aš jau dabar matau, kad ne tik reikia investuoti, bet svarbiausia aviacijoje, kad visos tos investicijos daromos maždaug penkiolikos metų laikotarpiui. Tai yra tas laikotarpis, per kurį sugrįžta viskas atgal. Tai čia ne tik reikia dėl patogumo, bet reikia ir pačiai įmonei, nes tie projektai generuoja ir grąžą, kas yra labai gerai. Jie yra finansiškai tvarūs“, – pabrėžia pašnekovas.
Lietuvos oro uostai turi tapti patrauklūs
Didžiulis iššūkis yra ne tik oro uostų patogumas keleiviams, bet ir siekis paversti Lietuvos valstybę ne periferine, rizikinga šalimi, kokia buvome iki šiol. M. Skuodis pabrėžia: turime tapti patrauklia šalimi.
„Vis dėlto Europos Sąjungos reguliavimas visas yra toks, kad aviakompanijos neskrenda, nes nemato taip vadinamo biznio. Per mažai, neatsiperka. O tuo tarpu valstybė negali subsidijuoti, nes iš karto ateina Europos Komisija ir sako: jūs iškraipysite rinką. Europos Sąjungos aviacijos teisė yra pritaikyta didiesiems vežėjams, didiesiems hub’ams, ir dėl to mums yra labai sudėtinga įsisprausti. Nepaisant to, mes tikrai dirbome porą metų su skirtingų šalių teisininkais – ir Lietuvos, ir užsienio, britų konkrečiai – kad sukurtume inovatyvų modelį.
Mes jį vadiname rizikos pasidalijimo modeliu ir mes jau turime pirmuosius rezultatus – ilgalaikes, dešimties–penkiolikos metų sutartis iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą, iš Vilniaus į Lisaboną, iš Vilniaus į Hamburgą. Šiuo metu vyksta derybos dar dėl keletos krypčių. Madridas mums yra labai svarbus dėl Lotynų Amerikos pasiekiamumo, labai svarbus ir Diuseldorfas dėl brigados, labai svarbus Kaunas ir kažkoks hub’as, kur po to galėtume skristi tolesnėmis kryptimis.
Mes turime didinti dažnį į apskritai visus oro uostus. Aš labai džiaugiuosi, kad, pavyzdžiui, pradėjome su trim–keturiais skrydžiais per savaitę į Miuncheną, o žiemą turėsime septynis skrydžius per savaitę. Dažnis į Amsterdamą didės, į Paryžių didės, Frankfurtas šiuo metu turi gal 18 skrydžių per savaitę“, – ambicijomis dalijasi Susisiekimo ministras.
Vis dėlto, D. Dundulis čia vėl atsigręžia į Rygą. Pasak jo, krypčių skaičiumi kaimyninė Latvija Lietuvą aplenkusi labai stipriai. Tačiau, kaip sako jis, čia ne dabartinio ministro, bet daugelio prieš tai buvusių valdančiųjų problema – daugelį metų mes ėjome iš paskos.
„Kad dabar mes einame gera linkme, tai čia faktas, bet iki Rygos mums pagal kryptis dar toli. Ryga yra tranzitinis oro uostas, Vilnius tikrai nėra tranzitinis oro uostas. [...] Faktas, kad persėdimai labai dažnai būna arba per Rygą, arba gali būti per Varšuvą, gali būti per Frankfurtą. Tai Ryga su tokiu gyventojų skaičiumi, su savo oro uostu tikrai padarė labai daug ir tikrai aš abejoju, kad mes su tuo naujuoju terminalu priartėsime prie Rygos lygmens, koks oro uostas jau pastatytas, bijau pasakyti, penki-dešimt metų atgal. Mes net neprisivejame Rygos, būkime teisingi.
Kai mes suprantame problemą, tai mes greičiau einame. Aš iš tikrųjų nematau, kuo čia taip stipriai džiaugtis. Mums toli iki Rygos. Aš linkėčiau turėti geresnį oro uostą negu Rygos ir tada mes tikrai turėsime ir daugiau krypčių, ir visko. Aš tikrai to noriu. Jeigu aš to nenorėčiau ir nesiekčiau, kad būtų geriau, tai čia tikrai nekalbėčiau“, – konstatuoja verslininkas.