Pastarieji ketveri metai – tikras išbandymų laikas rinkai
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad pats atstovauja organizaciją, kuri nori kurti Lietuvos miestus.
„Tačiau dažnai susiduriame su trikdžiais, kuriuos stengiamės pažaboti. Juos stengiamės paversti galimybėmis. Pastaruoju metu vyko daug pasikeitimų. Koronaviruso pandemija labai paveikė nekilnojamojo turto segmentą, pavyzdžiui – biurus. Žmonės išmoko dirbti iš namų“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, tai gali būti suvokiama ir kaip galimybė. Pavyzdžiui, kitose pasaulio šalyse, sumažėjus biurų poreikiui, jie verčiami gyvenamosiomis patalpomis, kurių trūksta.
„Verslas labai prisitaiko. Taip pat nekilnojamojo turto rinkai įtaką turėjo ir karas Ukrainoje. Pabrango statybinės medžiagos, atsirado keblumų medžiagų tiekimo grandinėje. Tačiau dabar laikotarpis yra stabilesnis“, – pabrėžia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Ofisą pavertė medicinos klinika „Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis yra žmogus, kuris itin gerai gali papasakoti apie realius pavyzdžius, kuomet pastatai yra perkuriami, pakeičiant jų panaudojimo paskirtį.
„Savanorių prospekte esantis biurų pastatas tampa klinika–ligonine. Mes jau galime sakyti, kad jį baigėme. Tikiuosi, kad kitą savaitę jau prasidės pridavimo stadija. Tas pastatas sąlyginai matė net kelias konversijas. Seniau viršutiniame aukšte ten buvo valgykla, vėliau – projektavimo gamyklos kabinetai. Kiek vėliau didelę dalį šio pastato užėmė ofisas. O šiuo metu šis pastatas yra pilnai atiduodamas medicinai“, – pasakoja pašnekovas.
Ji sako, kad šis pastatas yra karkasinis. Pagrindinės jo laikančiosios konstrukcijos – kolonos. Šio pastato pertvaros nėra nešančiosios.. Todėl patalpas galima automatiškai projektuoti taip, kaip tik norisi.
„Karkasinė statyba ir yra gera tuo, kad norint pastatą pakeisti, nereikia jo visiškai nugriauti. Galima tik perstumdyti vidų“, – aiškina D. Dundulis.
Ilgametę patirtį sukaupęs verslininkas prisipažįsta, kad šis pastato keitimo projektas – ne iš lengvųjų.
„Gal miesto aukščiausiems vadovams ir norisi, tačiau biurokratinis mechanizmas „sukasi“ labai puikiai. Todėl yra labai sudėtinga“, – teigia pašnekovas.
D. Dundulis nurodo, kad dėl šios priežasties visas procesas tampa labai ilgas. Derinimų su skirtingomis institucijomis – apstu.
Įžvelgia problemų reikalavimų sudėtingume
M. Statulevičius teigia, kad pats asociacijoje dirba daugiau nei 15 metų. Jam teko matyti įvairių krizių.
„Dažnai tie visi reikalavimai yra grindžiami tuo, kad siekiama aukštesnės kokybės. Tačiau retai kada pasveriama, kiek ta kokybė yra galima įgyvendinti. Šiuo metu reikalavimai yra labai stipriai iškelti tiek architektūros kokybei, tiek ir želdinių kokybei, mažajai architektūrai. Reikalavimų daugėja ir daugėja“, – sako pašnekovas.
Anot jo, neretai nesugebama įgyvendinti savo viešosios funkcijos – institucija turi administruoti procesą, už kurį yra atsakinga.
„O tai bandoma maskuoti termino tempimu. Verslui tai kainuoja“, – akcentuoja M. Statulevičius.
Vis tik jis įsitikinęs, kad visos galimybės yra visai šalia. Todėl pašnekovas skatina politikus labai įsivertinti ir kuo mažiau „veržti“ verslą. Verčiau verslui leisti veikti ir pasižiūrėti į gerąją praktiką.
Nori kurti Lietuvoje ir Lietuvai
D. Dundulis pasakoja, kad anksčiau per metus jie atidarydavo virš 10 naujų prekybos vietų. Tačiau pastaraisiais metais atidaroma tik po 5 naujas prekybos vietas.
„Šiais metais galime naujų vietų visai nebeturėti, nors projektuojamų parduotuvių kiekis išlieka vienodas – apie 20“, – nurodo jis.
Verslininkas pabrėžia, kad šiuo metu vyrauja bendroji nuomonė, kad verslas labai gerai gyvena.
„Ir aš su tuo sutinku. Tačiau sąlyginai tam, kad bendroji ekonominė gerovė „paeitų“ į priekį, niekas nebenori nieko daryti, tačiau tikisi, kad nieko nedarant atsiras dar daugiau pinigų“, – sako pašnekovas.
Jis teigia, kad visos institucijos turi savus reikalavimus verslui. Jų – apstu.
„Nėra jokio tikslo planuoti, ką statysi. Niekada nežinai, per kiek laiko kokį leidimą gausi, kiek greitai vyks visi procesai“, – įsitikinęs D. Dundulis.
Turi patarimą valdžiai
M. Statulevičius teigia, kad verslui yra svarbu būti prognozuojamam ir veikti sparčiai.
„Miestas turi būti moderatorius. Žinoma, jis turi atlikti ir administracinę funkciją, tačiau turi būti ir moderatoriai. Susitikus kelioms interesų grupėms prie vieno stalo, miestas diskusiją turi moderuoti. Miestas turi suvaldyti visą procesą“, – nurodo jis.
Problema ta, kad sprendimas nėra priimamas tam tikru laiku. Jis yra ištęsiamas. Tuomet verslas praranda pasitikėjimą ir pyksta, nes stabdomi projektai.
„Mūsų sektoriuje pasitikėjimo atsiranda vis daugiau. Tačiau jį reikia pratęsti. Reikėtų apsiskaičiuoti, kiek kainuoja valdininkų darbo laikas darant ir nespėjant padaryti ir kiek kainuotų tą paslaugą nusipirkti rinkoje“, – teigia M. Statulevičius.
Ji sako, kad jie, kaip organizacija, siūlo, jog daugelyje tų etapų, kuriuose valdininkai nespėja, darbus būtų galima deleguoti išorei.
Paprastesnis procesas – nauda ne tik verslui, bet ir valstybei
D. Dundulis sako, kad šiuo metu kiekviena institucija suderinimo reikalavimus vis didina ir didina.
„Mes šiuo metu projektuojame 20 pastatų. Jei šiai dienai gautume dešimt leidimų, ne tik mokesčiams sumokėtume daugybę pinigų, tačiau taip pat ir sukurtume darbo vietas ne tik parduotuvėse, tačiau ir lietuviškoje gamyboje“, – pabrėžia „Norfos“ valdybos pirmininkas.
