„Dabar, kai lankau terapiją, mano terapeutė kvestionuoja tą diagnozę, galbūt tai galėjo būti psichozė. Kad ir kas tai būtų, man atrodo, kiekvienos moters patirtis tokia unikali, kad neįmanoma sudėti jos į dėžutę. Sakyčiau, kad patyriau pogimdyminių sunkumų“, – sako moteris.
Džiaugsmingiausiu turėjęs būti mėnuo virto juodžiausiu
„Viskas mano gyvenime pasikeitė staigiai po gimdymo ir grįžo į vėžes per vieną mėnesį. Tas mėnuo buvo pats sunkiausias mano gyvenime, nors tikriausiai turėjo būti pats džiaugsmingiausias. Dukrytė gimė atlikus cezario pjūvį. Operacija nebuvo planuota, tiesiog nutiko taip, kad reikėjo ją daryti. Jaučiausi nepajėgi pasirūpinti dukryte, nes parą po operacijos turėjau gulėti, o ir vėliau buvo sunku judėti. Ačiū Dievui, dukrelė turi labai gerą tėtį, kuris ja rūpinosi ligoninėje. Bet man pasisėjo tokia sėkla, kad aš nesugebėsiu pasirūpinti savo vaiku, jaučiau labai didelį nerimą, kuris neleido man užmigti“, – pasakojimą apie savo motinystės pradžią pradeda jauna mama.
Živilė pasakoja, kad kai nepavyko užmigti trečią ar ketvirtą parą, protas tą nerimą multiplikavo. Nemiga maitino nerimą, nerimas maitino nemigą. Galų gale ji sako užsisukusi tokiame rate, kad nemiegojo dvi savaites.
„Žinia, neleidimas žmogui miegoti yra vienas didžiausių kankinimo būdų. Mano skrandis net dabar reaguoja prisiminus tą būseną, – sako moteris. – Stengiausi rūpintis dukryte ir maitinti ją kiek įmanoma ilgiau, bet gyventi buvo kančia. Supratau, kad reikia ieškoti pagalbos“.
Atsidūrė Vasaros gatvėje esančiame psichikos sveikatos centre
Moteris sako skambinusi į greitąją pagalbą ir prašiusi duoti jai raminamųjų, nes nebežinojo, kur dėtis. Ji pasakoja, kad negalėjo nei stovėti, nei sėdėti, nei valgyti, nei užmigti, tiesiog buvo kančioje.
„Kai pirmą kartą paskambinau greitajai, mane nuramino, kad viskas bus gerai, sakė, jog susitvarkysiu, siūlė išgerti arbatos. Tuo metu nusiraminau, bet mano situacija ne gerėjo, o tik blogėjo. Po kelių dienų paskambinau dar sykį, nes žinojau, kad tik taip galiu patekti į psichiatrinės ligoninės priimamąjį. Galvojau, kad tikrai išprotėsiu. Minčių apie mažylės žalojimą nekilo, bet galvojau apie savižalą. Mano protas man sakė, kad turiu išeiti iš gyvenimo, nes aš jau nebepajėgiu tverti. Psichiatrė sakė, kad tai visiškai natūrali reakcija į kančią ir kai yra blogai, smegenys bando ieškoti išeities“, – atvirauja jauna mama.
Galiausiai po skambučio į ligoninę, Živilė buvo nuvežta į VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centas“ Krizių intervencijos skyrių. Gavusi raminamųjų moteris kelias valandas pamiegojo ir grįžo į namus. Situacija negerėjo, tad galų gale ji buvo paguldyta į skyrių 5 dienoms.
„Buvau atskirta nuo dukrelės, bet supratau, kad negaliu vėl tokia pat grįžti namo. Džiaugiuosi, kad man užteko drąsos skambinti ir prašyti, kad kas nors padėtų man, nes protas buvo nuėjęs ir į pačias tamsiausias vietas. Ačiū Dievui, visame šiame juodame periode tėtis susitvarkė, pasirūpino mažyle. Jam padėti atvažiavo ir mano šeima. Tik artimųjų pagalba padedant specialistams man pasisekė per kelias savaites išlipti iš būsenos, kurioje buvau“, – prisipažįsta moteris.
Labiausiai padėjo terapija ir medikamentai
Šiuo metu Živilė sako geriant antidepresantus, kurių vartojimą tikisi pradėti mažinti, ir lanko terapiją.
„Dabar jaučiuosi laimingesnė negu bet kada gyvenime. Bet tas vienas mėnuo buvo žaibiškas pokytis mano gyvenime, kuris visiškai išmušė mane iš vėžių. Dėkui Dievui, pavyko greitai grįžti į jas“, – džiaugiasi moteris.
Paklausta, kas, jos nuomone, labiausiai padėjo įveikti po gimdymo kilusius sunkumus, Živilė sako: „Terapija labai padėjo suprasti, kas apskritai įvyko, nes mano atveju, įsivaizduoju, kaip ir daugelio kitų moterų, depresija atėjo kaip pasekmė to, kokį gyvenimą gyvenau ir kokių turėjau sunkumų iki susilaukdama vaiko. Galbūt tų sunkumų nesimatė, jie buvo užmaskuoti, nekreipiau į juos dėmesio. Tarkime, manyje stiprus tobulumo siekis, noras viską kontroliuoti. Tokios perfekcionistinės asmenybės kaip aš yra labiau linkusios susidurti su didesniais sunkumais, kai atsiranda savo poreikių turintis vaikas. Kai gyvenimas taip staigiai pasikeičia, motinystė daug dalykų iškelia į viršų. Daugeliui pirmojo vaiko susilaukusių tėvų turbūt yra neaišku, dėl ko kūdikis verkia, ką su tuo daryti.“
Živilė prisipažįsta, giliai paėmusi į širdį mintį, jog negalės pasirūpinti savo vaiku. Ji neturėjo fizinių ir emocinių jėgų, nes nemiegojo, jai visos emocijos nusidažė labai ryškiai.
„Labai padėjo pokalbiai su VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ psichologe. Į centrą paskambinau būdama tikroje krizėje. Bendravau su centro psichologe sykį per savaitę kokius 4–5 kartus. Pirmą sykį kalbėjausi dar būdama ligoninėje. Man labai reikėjo išsipasakoti ir gauti palaikymo. Kai paskutinį sykį atsisveikinome, jaučiausi tikrai gerai. Dabar terapiją lankau pas kitą specialistę. Tokie pokalbiai labai padeda, nes vyras, kad ir kaip norėtų, nesupras iki galo“, – tikina moteris.
Jauna mama apibendrina, kad ilgesniuoju laikotarpiu jai padėjo terapija, kad tokie sunkumai nebegrįžtų, o trumpesniuoju laikotarpiu išgelbėjo medikamentai.
„Man tai buvo nepaneigiama pagalba ir norėčiau, kad moterys nebijotų ieškoti specialistų pagalbos, kai jos labai reikia. Jeigu bus ieškoma būdų sveikti, nebijant ir medikamentinio gydymo, terapijos, galva pasveiks – ji yra lygiai toks pats organas kaip ir kepenys ar skrandis. Jeigu suserga vienas šių organų, mes nebijome eiti ieškoti pagalbos, ir nebūtinai reikia ilgai laukti“, – sako ji.
Taip pat moteris sako esanti labai dėkinga savo vyrui už palaikymą šiuo sudėtingu laikotarpiu.
„Mūsų santykiai po šios patirties dar labiau sustiprėjo. Jis matė, su kuo turėjau susidurti dėl mūsų šeimos, aš žinau, kad jis irgi daug padarė. Šis didelis išbandymas išėjo tik į naudą“, – tikina Živilė.
Kursuose apie tai nekalbama
„Su terapeute, kalbėjome, kad visi kursai yra apie žindymą, apie tai, kaip nuvalyti kūdikiui bambutę, kokiomis ligomis gali sirgti naujagimis. Tokiems dalykams aš buvau pasiruošusi. Visgi, mano galva, pirmą kartą gimdysiančioms mamos reikia emocinio pasiruošimo ir perduoti žinutę, kad jūs nežinote, kas bus, susitaikykite su ta nežinomybe, į pasaulį ateina atskiras žmogus, jūs nesukontroliuosite, ko jis gali norėti, ko gali bijoti ir kaip jūs galite jaustis. Būtent tokio pasiruošimo man ir reikėjo“, – sako Živilė.
Ji pasakoja, kad po gimdymo perskaitė psichologės Aušros Kurienės knygą „Kaip užauginti žmogų“. Živilei labiausiai knygoje įstrigo mintis, kad santykis su atskiru žmogeliu prasideda dar nėštumo metu.
„Turime suprasti, kad ji arba jis nėra mes, esame du atskiri žmonės. Tas suvokimas man labai praskaidrino viską. Būčiau norėjusi paskaityti šią knygą dar prieš gimdymą. Buvo nupirkti visi daiktai – lovytė, vystymo stalas, sauskelnės, bet žinojimas, kaip megzti ryšį su vaiku, man atrodė, ateis instinktyviai, nesiruošiau tam, kaip man reikės su juo išbūti, bendrauti. Dėl nuovargio mano meilė dukrytei neatsirado iš karto. Man atrodo, viena iš pasiruošimo motinystei kurso dalių galėtų būti psichologės konsultacija. O apskritai, jeigu galėčiau atskuti laiką, būčiau pradėjusi lankyti terapiją dar prieš nėštumą. Tokį didžiausią patarimą duočiau dabar besilaukiančioms moterims. Nes tam vaikeliui reikia pasiruošti ne tik pasirūpinant daiktais, bet ir vidumi“, – pataria pogimdyminę depresiją išgyvenusi jauna mama.
Didelis miego trūkumas gali netgi kelti grėsmę gyvybei
„Pogimdyminiu laikotarpiu dažna mama tapusi moteris susiduria su miego pasikeitimais: sutrumpėja nakties miegas, jis yra pertraukiamas dėl vaikelio žindymo, mišinuko ruošimo ir maitinimo iš buteliuko ar raminimo, darosi sunku užmigti po prabudimų ir pan. Užsitęsusi miego stoka ir nuolatinis jo pertraukinėjimas daro neigiamą poveikį moters fizinei, emocinei ir / ar psichikos sveikatai: jaučiamas nuovargis, pasyvumas, mieguistumas, trūksta jėgų, silpnėja kognityvinės funkcijos, didėja dirglumas, nerimas, jautrumas“, – paklausta apie tai, kaip miego trūkumas po gimdymo veikia emocinę moters sveikatą, sako VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ psichologė Rūta Mickevičienė.
Anot specialistės, po gimdymo moteris būna jautresnė ir pažeidžiamesnė. Miego trūkumas lengviau išderina jos organizmo funkcijas ir perdirgina nervų sistemą. Jis, veikdamas kartu su kitais moteriai nepalankiais veiksniais, ženkliai padidina pogimdyminės depresijos ir pogimdyminės psichozės patyrimo riziką. Todėl labai svarbu po gimdymo ir vėliau miegą laikyti prioritetu, rinktis pamiegojimą, o ne buities darbų atlikimą, kai vaikelis miega dienos metu, keistis su partneriu vaikelio priežiūra naktį ir pan.
„Būna, kad vaikas jau seniai miega, o mama teigia, kad jai sunku užmigti, ilgai vartosi lovoje, lenda neramios mintys arba nepavyksta užmigti po pakartotinų vaiko atsikėlimų. Jei mama gauna pagalbą iš artimųjų, turi galimybę atsitraukti nuo vaikelio, pamiegoti, atgauti jėgas ir pailsėti dieną arba naktį, tačiau užmiega neilgai arba negali užmigti keletą parų, reiktų rimtai susirūpinti. Nemiegančios smegenys tarsi „kaista, verda“. Didelis miego trūkumas ar neužmigimas daro didelę žalą moters sveikatai ir kelia grėsmę gyvybei“, – įspėja specialistė.
Esant nedideliems miego sutrikimams psichologė R. Mickevičienė pataria kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą, kitais atvejais – palydėti moterį iki psichiatro kabineto, kartu vykti į priimamąjį ar kviesti greitąją.
Susidūrus su pogimdymine depresiją pagalbos galima kreiptis Krizinio nėštumo centrą, kuris teikia pagalbą patiriančioms: krizinį nėštumą, pogimdyminę melancholiją / depresiją, persileidimą / naujagimio netektį, sunkias emocijas po nėštumo nutraukimo; www.krizinionestumocentras.lt, tel. +370 603 57912, pagalba@krizinionestumocentras.lt.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.