Nutukimas – šiuolaikinio pasaulio liga. Tendencija – nutukusiųjų skaičius pasaulyje nuolat auga, o šioje grupėje itin jautri yra vaikų ir paauglių vieta. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą nutukimas – tai perteklinis ir nenormalus riebalų susikaupimas organizme, kuris kelia pavojų žmogaus sveikatai, didina lėtinių ligų išsivystymo riziką.
Kalbėdama apie augančią nutukimo tendenciją gydytoja dietologė teigė, kad Lietuva čia niekuo ne išskirtinė, nes taip vyksta visame pasaulyje. Prie to labai prisidėjo pandemija, kur buvo daug nerimo, neapibrėžta situacija.
„Pripažinta, kad labiausiai nukentėjo vaikų, paauglių ir jaunų mamų emocinė sveikata. Tačiau kartu su tuo eina dar vienas svarbus faktas – padaugėjo valgymo sutrikimų. Tokie kaip anoreksija, bulimija mums žinomi labiau, bet yra dar vienas valgymo sutrikimas, kuris tėvų ir suaugusiųjų yra dažnai pražiūrimas, nurašomas kaip valios neturėjimas ir panašiai. Tai yra persivalgymo sutrikimas. Jam būdingi du simptomai – suvalgomas kiekis būna daug didesnis, nei įprastai tokiu metu. Antras dalykas – kontrolės praradimo jausmas, kai negali sustoti ir kitas tavęs negali sustabdyti. Tuo metu nejaučiamas sotumo jausmas.
Kita pusė – dietos, maisto ribojimas, tai, kas būdinga visiems valgymo sutrikimams – nepasitenkinimas savo kūnu, nepakankamas valgymas, maisto ribojimas, specialus svorio metimas. Tai būdinga visiems valgymo sutrikimams, tarp jų – ir valgymo sutrikimui. Mes gyvename tokioje visuomenėje, kuri ir šiaip yra „dietinė“, skatina svorio metimą, blogai atsiliepia apie žmones, kurie gyvena didesniame kūne.
Dietinė pusė dažnai nematoma kaip problema. Žmonės su valgymo sutrikimais, ypatingai su persivalgymo sutrikimu, gali būti būna didesnio svorio ir deda tikrai daug pastangų, kad numestų to svorio, bet kadangi tai yra liga, su persivalgymais svoris tik didėja“, – aiškino ji.
Šiukštu – taip geriau nekalbėkite
A. Jauniškytė-Ingelevičienė atkreipė dėmesį, kad kai kalbama apie nutukimą, ypatingai vaikų ir paauglių grupė yra labai jautri ir pažeidžiama.
„Dalis tų nutukusių vaikų turi persivalgymo sutrikimą ir ta dalis gali siekti net 30 proc. Jei kalbėdami apie nutukimą skatinsime mesti svorį, yra rizika, kad atsiras kiti valgymo sutrikimai arba šis pablogės. Kalbėjimas apie dietas, svorio metimą, kad nutukimas yra bloga pasekmė, iš tikrųjų tik pablogins situaciją. Taip kalbėti su vaikais ir paaugliais nereikėtų.
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje svoris priimamas kaip asmeninė atsakomybė – neva tik nuo tavęs priklauso, koks bus tas svoris ir kad jį labai paprasta reguliuoti. Mes, specialistai, žinome, kad nėra paprasta svorį reguliuoti. Valgymas ir fizinis aktyvumas yra tik ledkalnio viršūnė, svorio augimą lemia daug kitų dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso.
Pavyzdžiui, nutukimą gali lemti genetika. Tyrimai rodo, kad jei gimėme didesnio ar mažesnio svorio – yra rizika, kad esame linkę į nutukimą. Maitintas ar nemaitintas krūtimi – taip pat yra faktorius – mažesnė rizika, kai maitintas krūtimi. Dėl paprastų reguliacijos mechanizmų, kad labiau jaučia alkio ir sotumo pojūčius, nes su buteliuku jis maitinamas labiau pagal normas, o ne pagal sotumą“, – aiškino pašnekovė.
Kūno svorį gali gali nulemti kai kurie dalykai iki mūsų atsiradimo šioje žemėje. Pagal atliktą tyrimą, po antrojo pasaulinio karo tos mamos, kurios nėštumo metu patyrė badavimą, maisto nepriteklių, jų vaikai ir netgi anūkai turi didesnę riziką būti nutukę.
Per kiek kartų tai gali pasireikšti kol kas nenustatyta, nes yra per mažai duomenų. Anot specialistės, daugybė priežasčių susideda į vieną, tad gali taip ir atsirasti nutukimas, tačiau mūsų kūnai taip sureguliuoti, kad yra mechanizmai, padedantys apsaugoti ir nuo per mažo, ir nuo per didelio svorio.
Sulaukia priešingo efekto
„Dar kas įdomu – jei vaikai ir paaugliai susiduria su svorio stigma, su patyčiomis dėl svorio, jei jiems tėvai, gydytojai ar kažkas iš aplinkos nuolat kažką rekomenduoja, prikaišioja dėl svorio ir jie nuolat bando mesti svorį, tai irgi yra rizika, kad svoris didės, – pastebėjo gydytoja dietologė. – Vienu metu buvo labai madinga ir populiaru kaltinti vaikus ir paauglius dėl svorio.
Tėvai nelinki nieko blogo, bet kai aplinkui vyrauja tokia nuomonė ir daktarai apie tai nuolat kalba, riboja vaikams maistą, duoda pastabas „susiimk ir kažką daryk“ – tai irgi prisideda prie to, kad svoris, priešingai nei laukta, didėja. Tai yra nuolatinis stresas, kuris skatina nepasitenkinimą savimi, didina svorį ir apetitą, vaikas jaučiasi kitoks, blogas, kaltas dėl savo kūno, jam norisi maištauti ir valgyti tai, ką kiti draudžia, jei tą mechanizmą aiškintume paprastai. Jis šiaip sudėtingesnis.“
Viešoji nuomonė dažnai teigia, kad nutukę vaikai ir paaugliai valgo per daug „nesveiko“ maisto. Anot A. Jauniškytė-Ingelevičienės, tyrimai rodo, kad nutukę vaikai nevalgo daugiau nesveiko maisto ar negeria saldžių gėrimų daugiau nei nenutukę vaikai. Tam tiesiog yra kitos priežastys.
„Gali būti, kai būna persivalgymai, dažniausiai valgomi saldumynai, riebus maistas, nes juk niekas nepersivalgo morkomis ir obuoliais. Dažniausiai tai būna tai, ko neleidžiama sau valgyti – picos, saldumynai. Visuomenėje tai priimta vadinti „nesveiku“ maistu, nors mes neskirstome į „sveiką“ ir „nesveiką“. Tad jei imtume kasdienybę, nėra skirtumo, ką valgo nutukę ir nenutukę vaikai“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad svorį labai didina miego stoka, tad ypač kalbant apie vaikus ir paauglius svarbu tinkamai sureguliuoti miego režimą. Mokyklinio amžiaus vaikams (6-12 metų) reikia 10-11 val. nakties miego, o paaugliams – 9-10 val. Lygiai taip pat – mažiau laiko prie ekrano, daugiau judėjimo gryname ore. Vaikams ir paaugliams rekomenduojama ne mažiau kaip 60 min. kasdien vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veikla.
Kodėl būtina pasitikėti vaiko kūnu
Ką daryti, jei vaikai ar paaugliai ir jų tėvai susiduria su nutukimo problema? Gydytoja dietologė teigia, kad pirmiausiai reikia nusiraminti ir nekelti panikos.
„Tai, kad padaugėjo nutukimų per pandemiją – nei blogai, nei gerai. Tai – tiesiog faktas. Nežinome, kas bus toliau ir kokios bus pasekmės. Gal viskas susitvarkys ir nieko nejausime ateityje. Panika sukelia labai daug problemų. Tai, kad padidėjo svoris, nematau nieko blogo, tai nebūtinai sukelia kažkokias pasekmes sveikatai.
Reikia grįžti į normalų gyvenimą, subalansuoti dienos režimą, atkreipti dėmesį į miegą ir fizinį aktyvumą. Svarbiausia, jokiu būdu nesilaikyti jokių dietų, nemažinti svorio, nes tai gali sukelti valgymo sutrikimus, kurie šiaip labai ilgai ir sunkiai gydomi. Tai ligos, kurios kankina visą šeimą – ir vaikus, ir tėvus. Vaikas jaučiasi kaltas dėl to, kaltė pablogina emocinę būseną“, – sakė ji.
A. Jauniškytė-Ingelevičienė kvietė atkreipti dėmesį, ar yra iš išorės reguliuojama, kiek vaikas ar paauglys turi valgyti.
„Kai reguliuojama iš išorės, vaikas ima nepasitikėti savo kūnu, galvoja, kad kažkas su jo kūnu negerai. Kartais tuomet suvalgo per mažai, kartais per daug ir neišmoksta normalių alkio ir sotumo pojūčių. Tai veda prie tų pačių problemų – gali didėti svoris. Geriau palikti ramybėje ir pasitikėti vaiko kūnu, nei reguliuoti“, – kalbėjo specialistė.
Anot jos, yra paskaičiuota, kad vaikui ar paaugliui susirgti antrojo laipsnio cukriniu diabetu dėl nutukimo tikimybė yra 40 kartų mažesnė nei valgymo sutrikimų: „Tai – dideli skaičiai. Jei bijosime su nutukimu susijusių ligų, tuomet tam vaikui galime sukelti daug sudėtingesnę ligą. Anoreksijos gydymas trunka vidutiniškai nuo 6 iki 10 metų. Tokiu būdu labai sutrikdomas paauglio gyvenimas. Svoris neturėtų būti problema ar simptomas, kuris rodytų, kad kažkas yra negerai. Iš tikrųjų yra daug žmonių, kurie gyvena natūraliai didesniame kūne ir tai jiems nesukelia sveikatos problemų. Reikia tai priimti ir nemėginti reguliuoti svorio. “
Gydytoja dietologė pabrėžė, kad pats nutukimas nesukelia didesnių bėdų. Daugiausiai žalos padaro svorio svyravimai.
„Ypač jei nuo mažens ar bet kurio kito amžiaus žmogus skatinamas mesti svorį, o svorio numesti ilgam laikui nepavyksta. Ir tai – ne žmonių bėda, tokia jau fiziologija. Statistika rodo, kad 98 proc. kūno svorio grįžta, o 70 proc. atvejų jis tampa didesniu nei buvo. Jei yra tokie keli svorio metimo epizodai, tai tas svoris tiktai didės – numeta, sugrįžta ir dar padidėja. Su tokiais epizodais, kai svorio metimo metu netenkama daug raumenų masės, atsistato daug riebalinio audinio, ypatingai pilvinio riebalinio audinio, kuris gali sukelti širdies kraujagyslių ligas, antrojo tipo diabetą, sąnarių pakitimus. Šiuo metu medicina negali pasiūlyti kažko, kas efektyviai ir ilgam laikui sunormalizuotų svorį“, – pasakojo A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Nėra „sveiko“ ar „nesveiko“ maisto
Ar tai reiškia, kad su nutukimo problema susidūrusiam žmogui nieko daryti nereikia, kad išvengtų dar didesnių problemų?
„Jei žmogus nejudrus, tai mankšta jam tikrai reikalinga, bet ne dėl svorio, bet šiaip, kad kiekvienam žmogui mankšta reikalinga, kaip ir miegas. Dėl sveikatos, o ne dėl svorio“, – pabrėžė specialistė.
Anot jos, apskritai rekomenduojama valgyti reguliariai, kad nebūtų ilgų pertraukų, tarp valgių – ne ilgesnės nei 5 valandų pertraukos . Tai svarbu normaliai medžiagų apykaitai. Svarbi ir maisto sudėtis – tradiciškai reikėtų valgyti įvairų maistą, bet aišku ne tik vaisius ir daržoves – turi būti mėsa, pieno produktai, kruopos ir t.t. Maistas turi būti įvairus ir subalansuotas.
„Vaikai ir paaugliai nori dažniau valgyti, nes jų ir energijos poreikiai yra didesni, jie auga ir bręsta. Jiems – trys pagrindiniai valgymai ir užkandžiai, kurie turėtų būti normalūs, atsisėdus prie stalo, ramiai, ne bėgte, ne prie televizoriaus. Užkandis turi būti toks, kuris pasotina“, – dalijosi žiniomis gydytoja dietologė.
Paklausta, ar užkandžiai gali būti ir taip visuomenėje vadinamas nesveikas maistas, pašnekovė sakė, kad tokio maisto nėra ir paaiškino: „Neskirstome maisto į „sveiką“ ir „nesveiką“, bet į tokį, kuris suteikia maistinių medžiagų ir pasotina bei pramoginį maistą. Saldumynai, popkornas ir kiti panašūs dalykai yra pramoginis maistas, kuris irgi yra reikalingas. Mes jo valgome mažiau, nes jis skirtas malonumui, geresnei emocinei savijautai, bendravimui. Tik santykis turėtų būti toks: 80 proc. maistas, kuris pasotina ir 20 proc. – pramoginis maistas.“
Vadovaukitės atsakomybės pasidalinimu
Dažnai tiek patiems vaikams ir paaugliams, tiek ir jų tėvams kyla klausimas, o tai kada iš tikrųjų valgyti yra gana, kad nepersivalgytum ir nekiltų kitų problemų?
A. Jauniškytė-Ingelevičienė pabrėžė, kad šioje vietoje vienintelis teisingas dalykas yra pasitikėti.
„Vaikai labai skirtingi – vieni mažiau valgo, kiti – daugiau. Tai yra jų ypatybė ir nieko čia nereikia keisti. Vaikai vienu kartu ar kelias dienas gali valgyti labai mažai, o paskui pavalgyti daug. Reikia leisti jiems patiems pajusti sotumo jausmą, nestabdyti. Tuomet ir paaugliai užaugs mokantys ir suprantantys, kad „šito man jau gana ar dabar noriu kito“.
Turime skirtingus įsivaizdavimus, kiek turi užtekti maisto, bet paaugliai turi suvalgyti daugiau nei mama ar tėtis. Net mergaitė paauglė kartais turi suvalgyti daugiau nei tėtis. Jos poreikiai didesni. Tai augimo šuoliai, kai viskas vystosi labai sparčiai, tuomet apetitas yra didesnis“, – pasakojo ji.
Lietuvoje vis dar daugelis auga šeimose, kur laikomasi taisyklės – kiek įdėta, tiek reikia ir suvalgyti, lėkštėje turi būti tuščia. Ar tai iš esmės ydinga tradicija?
„Tai padaro žalos, nes moko vaiką, kad tėvai geriau žino, neišmoko pasitikėjimo savo kūnu. Natūraliai turime alkio ir sotumo jausmus, kurie ir reguliuoja, kiek mums suvalgyti. Alkis parodo, kada pradėti valgyti, sotumas – kada jau viskas, laikas baigti valgyti. Jei vaikas valgo pagal išorinius rodiklius, neišmoksta pasitikėti pojūčiais, kurie yra įgimti.
Yra modelis, kuriuo mes sekame medicinoje – atsakomybės pasidalinimas. Tėvai yra atsakingi už tai, ką vaikas valgys, kas bus padėta ant stalo, o vaikas – kiek valgyti ir ar iš viso valgyti. Jei jis nenori, jis turi teisę ir visai nevalgyti. Gali vaikas pats įsidėti, galima paklausti, kiek jam įdėti, bet primenant, jei trūksta, galės įsidėta dar kiek norės, jei per daug – galės palikti lėkštėje. Vaikui žinojimas, kad jis patiekalą gali palikti lėkštėje, labai svarbus“, – kalbėjo specialistė.
Kokie ženklai išduoda, kad vis dėlto verta sunerimti ir kreiptis į specialistus? Pasak pašnekovės, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į elgesį, valgymą ir emocinę sveikatą – jei vaikas ar paauglys persivalgo arba priešingai, jei laikosi dietų, nevalgo, atsisako saldumynų, pernelyg intensyviai sportuoja, būtinai turi nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, keliasi anksčiausiai, vėlai gulasi miegoti, jei valgymą lydi nerimas, pyktis, kaltė ir gėda.
A. Jauniškytė-Ingelevičienė kviečia kylant neaiškumams skambinti į Valgymo sutrikimų liniją – ten nuramins ar pasakys, kur ieškoti pagalbos. Vilniuje taip pat yra Valgymo sutrikimo centras, kur gali kreiptis tiek vaikai, tiek suaugusieji.
FAKTAI TRUMPAI
Nutukimas – tai lėtinė būklė, apibūdinama per dideliu riebalų kiekiu organizme. Tam tikras riebalų kiekis yra reikalingas organizmui – jis atlieka būtinas funkcijas jame – kaupia energiją, atlieka termoreguliacinę, amortizacinę funkcijas ir kita. Normalus riebalų kiekis yra 25 – 30 proc. kūno svorio (KS) moterims bei 18 – 23 proc. KS vyrams. Viršijus šiuos skaičius asmenys yra laikomi nutukusiais.
Nutukimas – tai ne vien tik išvaizda, jis padidina daugelio lėtinių ligų išsivystymo riziką: rezistentiškumas insulinui (ikidiabetinė būklė), 2 tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, hipercholesterolemija, širdies infarktas, širdies nepakankamumas, insultas, vėžys, tulžies pūslės akmenys, podagra, osteoartritas, miego apnėja ir kt.
Dažniausios nutukimo priežastys – persivalgymas ir sėslus gyvenimo būdas. Prisidedantys veiksniai: genetinės ypatybės, persivalgymas, lėta medžiagų apykaita, fizinis neaktyvumas, vaistų vartojimas, psichologiniai veiksniai, įvairios ligos.