Ne vieni tėvai susiduria su vaikų prašymais sukurti socialinių tinklų paskyrą, tačiau populiariausi socialiniai tinklai taiko tam tikrą amžiaus ribą – reikia būti ne mažiau nei 13-os metų. Socialinių tinklų populiarumas, smalsumas ir bendravimo žavesys nugali – arba tėvai sukuria tą paskyrą, arba tai be tėvų žinios padaro patys į paauglystę žengiantys vaikai.
Kaip sako „Vaikų linijos“ kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė, socialiniai tinklai dar neturi mechanizmų patikrinti, ar asmuo iš tikrųjų yra 13-os ir daugiau metų. Kodėl ta amžiaus riba tokia svarbi? Daugelis vaikų net iki paraudonavimo aiškina, kad jiems tai svarbu, nes visi klasiokai ar draugai jau turi, dažnai sako „o kas man atsitiks“ ir panašiai.
Vis dėlto būtina žinoti, kad socialiniai tinklai yra vieta, kur gausu pačios įvairiausios informacijos. Žmonės virtualioje erdvėje renkasi, keičiasi informacija, bendrauja, bet ta informacija ne visuomet tinkama tam tikro amžiaus žmonėms. Kitais žodžiais tariant, vaikai gali susidurti su informacija, kuri galbūt ir nebus draudžiama, bet gali būti žalinga iki tam tikro amžiaus.
„Dalis informacijos draudžiama įstatymų, pavyzdžiui, pornografija, smurtinis turinys, neapykantos kalba. Tokių dalykų galima rasti internete, nors jie ir uždrausti. Pavyzdžiui, uždaros „Facebooko“ ar „Instagramo“ grupės, į kurias sunku patekti ir jas kontroliuoti. Mokykla ar tėvai gali net nežinoti, kad yra tam tikrų grupių.
Paauglys gali patekti, pavyzdžiui, į „nekentėjų“ (heiterių) uždarą grupę, kur skleidžiami neapykantos komentarai arba dalinamasi informacija apie nelegalius dalykus – narkotikų vartojimą, savižalą ir taip toliau. Tokia informacija draudžiama, bet ją labai sunku susekti ir pašalinti. Kol nepamatai, kartais net nežinai, kad taip būna. Erotinio pobūdžio informacija nebūtinai bus draudžiama visiems, bet mažas vaikas, susidūręs su ja, gali pasijusti nemaloniai, įbaugintas, ir tai turės tam tikrų emocinių pasekmių“, – pasakojo E. Tamulionytė.
Nuo prarastos laiko kontrolės iki smurtinių žinučių
„Nesinori labai šiurpinti – poveikis būna įvairus. Visų pirma, socialiniai tinklai – tai didžiulės galimybės vaikams ir paaugliams komunikuoti, bendrauti, sutikti įvairių žmonių, sužinoti įvairių dalykų, domėtis kuo nors, ko nėra vaiko ar paauglio aplinkoje, pasiekti tai, ko negali pasiekti per savo fizinę aplinką mokykloje ar šeimoje.
Jaunam žmogui tai tikrai didelės galimybės – jos labai svarbios tapatybei ieškoti, interesams formuotis, tiesiog vaikai yra smalsūs, jiems tikrai svarbu pamatyti kitus, pabendrauti. Tačiau, kaip ir kiekvienas dalykas, tai turi savų pliusų ir minusų, tad dalyvavimas socialiniuose tinkluose kelia ir tam tikrų pavojų“, – pabrėžė psichologė.
Ji pasakojo, kad „Vaikų linija“, kaip pagalbos įrankis, suteikia vaikams galimybę susisiekti ir pasipasakoti, jei jie patiria sunkumų ir internete. Ir ne tik suteikia emocinę pagalbą, bet ir padeda surasti sprendimų, pavyzdžiui, kaip galima būtų užblokuoti ar pranešti apie netinkamą informaciją internete, jei įvyksta elektroninės patyčios ar kyla kitokių problemų.
Pašnekovė teigė, kad konsultantai susiduria su įvairiausiomis situacijomis, svarbiausias ir dažniausiai pasitaikančias čia pat ir apžvelgė.
„Pirmas dalykas, kurį mes girdime iš vaikų, – sunku pačiam sukontroliuoti laiką, kurį jaunas žmogus praleidžia socialiniuose tinkluose. Tie tinklai sukurti taip, kad kuo daugiau pasiūlytų ir kuo daugiau mus ten išlaikytų, jog žiūrėtume vieną vaizdo įrašą po kito. Kai kuriems tikrai sunku atsilaikyti. Vaikai dalinasi, kad jie kartais per daug įsitraukia ir praleidžia labai daug laiko, daugiau nei planavo, ir jaučiasi tarsi praradę kontrolę, – atkreipė dėmesį E. Tamulionytė.
Kitas dalykas – pasak jos, socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su pažįstamais žmonėmis ir susipažinti su tais, kurių fizinėje aplinkoje nemato: „Dažniausiai tokie internete užmegzti kontaktai yra svarbūs ir brangūs, bet gali kilti pavojus, kad tas kontaktas ne visada pageidaujamas. Pavyzdžiui, vaikas taip gali susisiekti su kažkuo, kas apsimetinėja, kas nebūtinai turi gerų tikslų. Čia kyla ir įsitraukimo į nelygiaverčius santykius, persekiojimo, viliojimo pavojų.
Dar vienas dalykas – kaip vaikai ir paaugliai internete elgiasi tarpusavyje. Čia kalbu apie elektronines patyčias, įvairiausius grasinimus, pravardžiavimus, netikros informacijos skleidimą siekiant sugadinti žmogaus reputaciją, paprasčiausius varginančius konfliktus ar ginčus. Kartais vaikams sunku atskirti – komentaruose pradeda bendrauti, peržengia ribas ir jaučiasi įtraukti į nesibaigiantį konfliktą, jaučiasi negražiai pašnekėję, ir patys gauna skaudinančių žinučių.“
Pasak psichologės, yra žalingo ir pagal amžių netinkamo turinio – vaikas gali pamatyti tai, ko nesitikėjo: bauginantys, smurtiniai vaizdo įrašai, neapykantos kalba.
„Vaikas gali patekti į įvairiausias grupes, kur kalbama apie savižudybę, savižalą, skatinama neapykanta kokioms nors nors žmonių grupėms. Aišku, yra ir bendraamžių spaudimas. Socialiniuose tinkluose matome, kaip gyvena kiti, tai gali prisidėti prie nemalonaus jausmo, noro lygintis, kaip aš gyvenu, kaip atrodau“, – kalbėjo ji.
Ką daryti susidūrus su nemalonumais?
Egzistuoja būdų, kaip socialiniuose tinkluose suvaldyti ar sumažinti kylančius pavojus bei išspręsti iškilusias problemas. Vienas geriausių būdų tai padaryti – bendravimas. E. Tamulionytė neabejoja, kad jei vaikas ar paauglys turi kam papasakoti apie tai, ką veikia internete, tai tikimybė kur kas didesnė, kad jis nepateks į pavojus, o jei ir pateks, žinos, kaip elgtis. Ir ta žala, kurią galėtų patirti, būtų mažesnė.
„Visi tyrimai, kurie tiria šią sritį, patvirtina vieną dalyką – geriausiai apsaugo tvirtas, draugiškas ir patikimas ryšys. Jei yra suaugęs, kuriam gali pasipasakoti, pasitarti, kai iškils pavojus, tai vaikas pagalbos kreipsis į tokį žmogų, kuriuo galės pasitikėti, kuris nesmerks, nemoralizuos, ir vaikas jausis saugus. Kitas dalykas – jei ir patirs kokių nors pasekmių, jos bus mažesnės.
Jei kyla nemalonumų, bet yra kas padeda juos išgyventi, tai nemalonumai taip smarkiai nesužalos. Jei visai nėra kam pasakyti, kad vaikas jaučiasi įbaugintas ir vienas, tuomet tikrai daug sunkiau ištverti ir pasekmės būna sunkesnės. Svarbu neišsigąsti pavojų, kuo daugiau apie tai kalbėti, ir šitai turėtų tapti natūralia kasdiene tema šeimoje ar aplinkoje“, – sakė ji.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad svarbu nedrausti naudotis socialiniais tinklais ir nekalbėti, kaip tai blogai ir negalima naudotis, – vaikai vis tiek jais naudosis. Svarbu, kad besinaudodami jaustųsi saugūs mūsų paklausti, pasidalinti, jei kas nors nemalonaus nutinka, kad nesijaustų smerkiami.
Gali būti gėda ir baisu
„Vaikų linijos“ kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė kalbėjo, kad paauglių emocinė sveikata prastėja, yra tokių pavojaus ženklų, ypač po pandemijos, bet tyrimai nepatvirtina tiesioginio ryšio tarp blogėjančios sveikatos ir socialinių tinklų naudojimo.
„Pastebima, kad tam tikros amžiaus grupės jaučiasi labiau paveiktos socialinių tinklų, ankstyva paauglystė gali būti jautresnis amžius, kai tai gali padaryti didesnę įtaką. Taip pat kai kurie tyrimai rodo, kad kaip tik jei vaikas jaučiasi nelaimingas, turi emocinių sunkumų, yra didesnė tikimybė, jog po kažkiek laiko labiau įsitrauks į socialinius tinklus. Tai atvirkščias efektas – socialiniai tinklai gali tapti problema, jei nesprendžiamos emocinės sveikatos problemos“, – pastebėjo ji.
Pašnekovės nuomone, dar labai svarbu – kai kalbame apie nemalonius dalykus, kurie nutinka internete, vaikai dažnai jaučia kaltę.
„Jie tarsi jau girdėjo suaugusiųjų žinutę, kad gal nereikėtų tiek daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose, gal nereikėtų lankytis tuose puslapiuose, kur galima susidurti su smurtiniu ar pavojingu turiniu, gal nereikėtų siųsti tos atviros nuotraukos draugui ar pažįstamui. Vaikai vis tiek tai daro – ar iš smalsumo, ar dėl bendraamžių spaudimo, ir tuomet, kai atsitinka nemalonumų, jie jaučia, kad mes juos perspėjome, tad gali būti gėda ir baisu apie tai pasakyti.
Ir jie tarsi lieka su tomis savo problemomis vieni, nes iš suaugusiųjų bijo išgirsti „sakiau, nekurk to profilio, jei nesi pilnametis“, „nesiųsk tos nuotraukos“ ir panašiai. Labai svarbu, kad mes, kaip tėvai, mokytojai, suaugusieji, galvodami apie vaikus ir socialinius tinklus, nesišiurpintume patys ir būtume smalsūs, klaustume vaikų, kas jiems ten patinka, kas įdomu, ką jie ten gauna gero.
Kai užmegsime kalbą, galime aptarti būdus, kaip apsisaugoti, kaip jaustis saugiau, nepatekti į bėdą ir kur kreiptis bei ką daryti patekus į bėdą. Jei atvirai, smalsiai ir nesmerkiančiai apie tai kalbėsime, tikrai bus didesnė tikimybė, kad bėda nenutiks, o jei ir nutiks, galėsime pagelbėti“, – sakė E. Tamulionytė.
Svarbiausi žingsniai, ką daryti, jei vaikas įsivėlė į nemalonumus socialiniuose tinkluose:
- Nepanikuoti! Ramiai išklausyti, kas tiksliai nutiko ir kokios pagalbos vaikui reikia;
- Pasirūpinti įrodymų išsaugojimu;
- Padėti pranešti socialinio tinklo administracijai, blokuoti nepageidaujamus kontaktus, su vaiku kartu peržiūrėti paskyros privatumo nustatymus;
- Pranešti interneto karštajai linijai https://www.svarusinternetas.lt/pranesk/1;
- Jei reikia – kreiptis į policiją ar (ir) mokyklą.
Svarbiausi žingsniai, ką daryti vaikui įsivėlus į nemalonumus socialiniuose tinkluose:
- Išsisaugok įrodymus – pasidaryk ekrano nuotrauką ar vaizdo įrašą;
- Apie netinkamą turinį ar elgesį pranešk socialinio tinklo administracijai. Ieškok mygtuko „Report“. Gali pranešti apie turinį (įkeltą vaizdą ar tekstą, komentarą) arba vartotoją. Blokuok asmenį, kuris persekioja ar siunčia įkyrias žinutes. Patikrink savo privatumo nustatymus;
- Pranešk karštajai linijai https://www.svarusinternetas.lt/pranesk/1. Gali tai padaryti ir anonimiškai. Pagalvok, ar nereikia kreiptis į policiją;
- Pasistenk nusiraminti. Įkvėpk, pagalvok, ar gali bent trumpam atsitraukti nuo interneto ir nuveikti ką nors malonaus;
- Papasakok apie problemą patikimam suaugusiam žmogui. Gal toks žmogus yra namuose, o gal mokykloje?
- Kartais nusiraminti nepavyksta. Gal padėtų pokalbis su draugais? Taip pat visada gali susisiekti su „Vaikų linija“ ir kartu paieškoti ramybės bei protingų sprendimų. Nelik vienas(-a).
Tėvai, kurie turi įtarimų dėl šios priklausomybės savo vaikams, ieško šios ar kitos realios pagalbos ne tik vaikams, bet ir sau patiems savo mieste ar miestelyje, siekia suprasti ir atpažinti krizines situacijas, suvokti kaip į jas reaguoti ir daug kitos naudingos informacijos gali rasti vienoje vietoje: svetainėje Pagalba sau – emocinės sveikatos link.