Specialistai papasakojo apie Lietuvos vyrų psichologinę sveikatą: šiandien mes nežinome, koks mūsų vaidmuo

Apie psichologinę vyrų sveikatą kalbama vis dažniau, o specialistai pastebi, kad vyrai kasmet kreipiasi pagalbos vis drąsiau. Ir nors besikreipiančių vyrų skaičius auga, specialistai neatmeta dar tebevyraujančių stereotipų, įsitikinimų ar psichologinės pagalbos stigmų, kurios dažniausiai būdingos vyresniame amžiuje. Pasak psichologų, nesikalbant ir nesidalinant savo gyvenimo sunkumais bei laikant emocijas savyje, galima sulaukti rimtų sveikatos pasekmių.

Vyrų krizių centrų specialistai pastebi, kad vyrai kasmet vis dažniau ryžtasi kreiptis psichologinės pagalbos. Alytaus apskrities vyrų krizių centro steigėjas Virginijus Tamulionis sako, kad anksčiau į vyrų krizių centrą buvo žiūrima gana skeptiškai.

„Žmonės galvojo, su kokiomis čia krizėmis tie vyrai susiduria, ir apskritai ar vyrai gali su jomis susidurti. Bet buvo ir besikreipiančių“, – kalba V. Tamulionis.

Pasak jo, ilgainiui su krizių centru susipažino daugiau žmonių, savo vyrus vis dažniau paskatindavo ten kreiptis ir artimieji ar antrosios pusės.

„Aišku, mes dirbame ne tik su krizę patiriančiais vyrais, bet ir su tais, kurie turi priklausomybių. Taip pat ateina vyrų, kurie smurtauja arba patyrė smurtą. Galiu pasakyti, kad dabar skaičiai įspūdingi, palyginus, pavyzdžiui, 2018 m. duomenis, – per metus sulaukdavome apie 100 besikreipiančių vyrų, o šiuo metu – 300–400. Tiesa, tai tik preliminarūs skaičiai“, – kalba V. Tamulionis.

Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip skiriasi psichologinės pagalbos galimybės didmiesčiuose ir mažesnėse gyvenvietėse. Pasak specialistų, kitaip negu didmiesčiuose, mažųjų miestelių ar kaimų padėtis tiesiogiai susijusi su tų vietovių ar gyvenviečių bendruomenių aktyvumu ir vyrų įsitraukimu į jas, o tai irgi neretai būna identifikuojama kaip problema.

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyrai turi galimybę kreiptis į apskričių krizių centrus, dalyvauti specializuotose tarpusavio palaikymo grupėse, lankytis pas psichologus, psichoterapeutus. O atokiau nuo miestų gyvenantiems vyrams šios paslaugos sunkiai pasiekiamos. Džiugu, kad gana greitai buvo išvystytos įvairių paslaugų teikimo per nuotolį paslaugos. Jos iš dalies padeda spręsti socialinės atskirties problemą, ištikus krizei. Iš dalies, nes ne visi vyrai geba ar turi galimybių ieškoti ir gauti pagalbos per nuotolį. Šiuo atveju tikriausiai svarbus ir pats pagalbos ieškančio žmogaus noras ieškoti galimybių“, – kalba Darius Docius, vienas iš Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro įkūrėjų ir idėjos vystytojas.

Jis priduria, kad didžiuosiuose miestuose galimybė gauti psichologinę pagalbą yra didesnė.

„Tačiau vėlgi, turint galimybę gauti paslaugų per nuotolį įmanoma susisiekti su psichologais, psichoterapeutais, nepriklausomai, kur gyvenama, svarbu, kad būtų internetinis ryšys. O jį surasti tikrai įmanoma. Svarbu pagalbos ieškančio žmogaus vidiniai motyvai ir noras. Jei yra noras, bus rasta ir galimybių“, – kalba D. Docius.

Pasak jo, dažniausiai kreipiamasi dėl problemų šeimoje, dėl sunkiai išgyvenamo skyrybų proceso ar laikotarpio po skyrybų.

„Taip pat dažnai kreipiamasi dėl priklausomybių, ypač nuo alkoholio. Neretai pasitaiko gilesnių, egzistencinių, asmenybės krizių, – kreipiasi vyrai, kurie neberanda prasmės užsiimdami savo veikla, neberanda savo vaidmens gyvenime. Būna, kad kreipiasi tiesiog norėdami išbandyti psichologo, psichoterapeuto paslaugas. Juokaujame, kad jas bando prisijaukinti“, – sako D. Docius.

Pasak jo, nusistatymai ir stereotipai tarp vyrų vis dar gajūs, – tiek tarp gyvenančių kaimuose, tiek didmiesčiuose.

„Yra nemažai pavyzdžių, kad ir kaimuose gyvenantys vyrai randa galimybių gauti emocinę paramą ir psichologinę pagalbą (naudojasi bendruomenės centrais, bibliotekomis ir kt.). Šitai gal labiau siečiau su vyrų amžiumi. Jaunesnioji vyrų karta dažniau ir drąsiau ieško pagalbos, kreipiasi. Tarp vyresnio amžiaus vyrų vis dar egzistuoja didelis pasipriešinimas psichologinei pagalbai, ir čia tikriausiai koją kiša įsivyravę stereotipai, įprotis neigti problemas ar jas spręsti pasitelkus alkoholį“, – dalijasi D. Docius.

Kaip sako V. Tamulionis, pastebima tendencija, kad pradėjus veikti Alytaus apskrities vyrų krizių centrui, stigmų ir stereotipų, susijusių su psichologine pagalba, mažėja. Į centrą vis dažniau kreipiasi vyrų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, uždarbio ar veiklos.

Ieškoti pagalbos dabar priimtiniau nei prieš 10 metų

Teigiamų pokyčių, kalbant apie vyrų psichologinę sveikatą, pastebi ir psichologai. Individualiosios psichologijos konsultantas Virginijus Varkalis sako, kad nors į psichologines konsultacijas dažniau ateina moterys, per dešimtmetį vyksta pokytis ir tarp vyrų.

„Žmonės išdrįsta kreiptis ir jiems tai priimtiniau nei prieš 10 m., – tuo metu tokia pagalba buvo kone tabu tema. Žmonės vengdavo pasakyti, kad turi psichologinių ar psichiatrinių sunkumų. Šiandien matome, kad ir spaudoje daug apie tai kalbama, be to, girdime iš klientų, kad jie ieškosi pagalbos, atsakymų, patys vyrai dažniau kalba. Prieš 10 m. tėvų grupėje pas mane ateidavo vienas arba du tėčiai, o šiandien tėvystės įgūdžių kursų grupėje gali būti 40 % arba 50 % vyrų. Tą patį sako ir kolegos, vedantys tėvystės įgūdžių kursus“, – kalba jis.

Vyrai, siekdami psichologinės pagalbos, buriasi į bendruomenes, ieško įvairių pagalbos priemonių ar kreipiasi į specialistus. Pasak V. Varkalio, vyrai paragauja psichologinės praktikos ir supranta, kad tai nėra vien diagnozės ar stigmatizavimai.

„Atsiranda galimybių „pasimatuoti“ savo būseną ir tuomet keistis bei laisvėti. Stigmatizavimas būna tada, kai nėra patirties ir nelabai susimąstoma apie tai, kas yra „nevyriška“, kas yra dalintis. Prie butelio, garaže ar darbe juk dalinasi, tik gal negauna kokybiško grįžtamojo ryšio, kokį galima gauti atėjus pas specialistą. Žinoma, yra žmonių, kurie užsidarę savyje, bet vis tiek su kuo nors pasikalba, net pabuvimas tyloje su kitu turi terapinį poveikį, – jam gal reikėjo, kad kas nors tiesiog pabūtų šalia“, – kalba V. Varkalis.

Šiandien mes nežinome, koks mūsų vaidmuo

Kaip pasakoja specialistas, šiuo metu pastebima bendra vyro identiteto paieška visuomenėje.

„Gal dėl to vyrai pradėjo daugiau reikštis grupėse, gentyse, kalvėse, nes pati visuomenė nežino, koks gi tas vyras yra. Tai pokyčio ir virsmo dalis. Šiandien mes sutrikę: nesuprantame, koks mūsų vaidmuo. Vyrai ateina ir klausia: „Kur mano vieta; kuo aš galiu prisidėti prie šeimos?“ Ir jeigu vaikystėje nematė, kad tėtis padėtų mamai, būtų namie ir leistų laiką su visais, tada gali kilti vidinis konfliktas, žmogui nesusisieja jo matyta patirtis su dabartimi ir su tuo, ko visuomenė iš jo nori.

Dažnu atveju reikalauja daug uždirbančio, sėkmingo, sportuojančio, efektyvaus ir t. t. O koks aš tėtis, kiek aš esu efektyvus šeimoje? Tėtis gali tik nupirkti dovaną, bet kūdikiui ar vaikui mažiausiai tas tuo metu rūpi“, – kalba psichologas.

Jis pastebi, kad vyrai dažnai bando atsakyti į klausimą „ko aš noriu?“: „Atrodo, yra daug pareigų: reikia, reikia, reikia. Visiems ko nors reikia, o ko aš noriu? Tada mes save tarsi pametame ir iškyla identiteto klausimas.“

Kaip sako V. Varkalis, tėčio vaidmuo vaikystėje labai svarbus formuojant ateities vyriškumo identitetą.

„Žinoma, kartais gali būti sunku būti su vaiku, svarbu suprasti, kad reikia būti ne per prievartą, o kad ir pats jaustumeisi smagiai. Sudėtinga žaisti žaidimus, kai su tavimi niekas nežaidė, nes kyla vidinis konfliktas: negaliu, nemoku, ne tas amžius. Tai galima aptarti kokiame nors rate, per konsultaciją, tiesiog pakalbėti apie tai, kad, pavyzdžiui, man sunku žaisti su savo vaiku“, – kalba jis.

Emocijų laikymas savyje nepraeina be pasekmių

Pasak psichologo, nesikalbant ir nesidalinant savo gyvenimo sunkumais bei laikant emocijas savyje tai nepraeina be pasekmių.

„Atsiranda psichosomatinių sutrikimų, o ilgalaikis stresas, kaip rodo tyrimai, lemia lėtines ligas. Kalbėdami apie 40-mečių vyrų miokardo infarkto riziką ir pažiūrėję tyrimus, kiek vyrai dirba valandų, kokiomis sąlygomis, kokį stresą išgyvena, pamatysime, kad tai peržengia visas ribas ir tiesiog tam tikros jų sistemos nebeatlaiko. Galbūt, tarkim, kepenys ir širdis sveiki, bet, kaip sakoma, „nervai nelaiko“, – kalba V. Varkalis.

Pasak jo, tada vyrai ieško paprastesnių išeičių – pasiduoda priklausomybėms.

„Jeigu ieškosime priežasčių, galime atrasti, kad žmogaus gyvenimas nedžiugina, todėl džiugesio jis ieško naudodamas tam tikras medžiagas. Tarkim, jo gyvenimas – šeima, keli vaikai, darbas ir stresas, o lūkesčiai buvo kitokie. Šeima ir tėvystė jam galėjo atrodyti kitaip, o susidūręs su realybe nusivylė.

Būdų užsimiršti galima rasti, bet, kaip matome, netinkami jie nieko gero neduoda. Nurytos emocijos kaupiasi – žmonės „sprogsta“, o kalbėjimas ir įvardinimas, kaip jaučiamasi, padeda išvengti įtampos, tai net įrodyta mokslu. Kalbėjimas gydo“, – kalba psichologas.

Pagalbasau.lt

„Pagalba sau“ – tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą. Pasaulinė pandemija ypatingai paveikė visuomenės psichikos būseną, todėl pasirūpinti savo emocine sveikata svarbu kaip niekad. Projektą įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su savo sričių ekspertais.

priklausomybės: https://pagalbasau.lt/priklausomybes/priklausomybe-nuo-narkotiniu-medziagu/

paaugliams: https://pagalbasau.lt/jaunimui/priklausomybes/

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].