Pandemija ir ypač karas Ukrainoje išbalansavo visuomenę
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, smurto prieš vaikus atvejų padaugėjo, ir tam įtakos turėjo pastarųjų keleto metų globalūs įvykiai pasaulyje. Nerimas, nepasitenkinimas, neapibrėžtumas neretai prasiveržia smurtu artimoje aplinkoje.
Paklausus, kokiose šeimose daugiausia smurtaujama, I. Skuodienė sako, kad labai svarbu suprasti, jog smurto gali pasitaikyti bet kurioje šeimoje, nepriklausomai nuo žmonių gyvenamosios vietos, gaunamų pajamų, išsilavinimo ir kt. Vis dėlto statistika rodo, kad smurtą dažniau patiria vyresni vaikai, jau žengiantys į paauglystės amžių.
Net dvigubai padaugėjo mušamų berniukų, daugėja seksualinį ir psichologinį smurtą patiriančių mergaičių
Vaiko teisių gynėjų duomenimis, išaugo bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius – jų šių metų pirmąjį pusmetį sulaukta beveik 2,5 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį (2021 m. I pusm. – 19835, 2022 m. I pusm. – 22328).
Nuo fizinio smurto dažniau kenčia berniukai. 2021 m. I pusm. nuo jo nukentėjo 442 berniukai ir 338 mergaitės. O 2022 m. pirmąjį pusmetį fizinį smurtą patyrė 401 mergaitė ir net 844 berniukai.
Seksualinio smurto atvejų padaugėjo nuo 120 atvejų (99 mergaitės, 21 berniukas) praėjusių metų I pusm. iki 137 atvejų šiais metais. Daugiausia seksualinio smurto patyrė mergaitės (115 atvejų).
Šiek tiek mažėjo vaikų nepriežiūros, 2021 m. I pusmetį tokių atvejų buvo 401 (185 mergaitės, 216 berniukai), o šiais metais – 257 (143 mergaitės, 114 berniukų).
Vis dar sunkiausiai visuomenėje atpažįstama smurto rūšis – psichologinis smurtas, tačiau ir jo atvejų skaičius išaugo nuo 115 atvejų praėjusių metų pirmąjį pusmetį iki 129 atvejų šiais metais; šios rūšies smurtą dažniau patiria mergaitės.
Daugiau smurto atvejų pasitaiko prieš vyresnius nei 10 metų vaikus.
„Manome, kad smurto prieš vaikus statistika ir toliau augs – tiek dėl atsinaujinusių galimybių lengviau identifikuoti smurto atvejus (karantino metu buvo mažiau tiesioginių kontaktų, todėl galimas smurto apraiškas buvo sunkiau pastebėti), tiek dėl suprastėjusios psichikos sveikatos padėties. Taigi reikia kuo skubiau plėsti paslaugų tinklą ir galimybes žmonėms laiku gauti reikiamą pagalbą“, – teigia I. Skuodienė.
Skriausdami savo vaikus tėvai sužaloja juos visam gyvenimui
„Kaip visuomenė, turime įsisąmoninti, jog vaikai yra jautriausia jos dalis. Jau nuo pirmųjų dienų pradeda formuotis vaiko prieraišumas: kaip į jį (su)reaguojama, kaip pasirūpinama jo poreikiais, kurie vis didėja augant, taip jis išmoksta pasitikėti artimiausiais juo turinčiais pasirūpinti žmonėmis – dažniausiai vaikų gyvenime tai būna tėvai“, – sako Gabrielė Babelė, multidisciplininė vaikų gerovės konsultantė, dirbanti tiek su vaikais, tiek su šeimomis.
Pasak G. Babelės, vaikai besąlygiškai pasitiki tėvais, tiki, kad jie juos apsaugos, kai iškils pavojus, kai jaus nerimą ar nutiks sunkių, baimę ir kitų neigiamų jausmų sukeliančių situacijų. O taip pat ir džiaugsis kartu, kai vaikas patirs laimę, kitų pozityvių emocijų. Jeigu šie vaiko gyvenime svarbiausi žmonės prieš jį (pa)naudoja bet kurios formos smurtą (ar tai būtų fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas, ar nepriežiūra), tai turi beprotiškai didelę įvairiapusę įtaką vaikui.
„Smurtas ir jo formos, pasireiškimo būdai, pasekmės yra labai plati, sudėtinga, kompleksinė tema. Kiekviena smurto forma turi ir savo specifinių išraiškų, dažnai jos susipynusios tarpusavyje, dėl to sukelia kompleksinių ilgalaikių pasekmių. Smurtas gali būti ir epizodinis, periodinis, ir sisteminis, – paaiškina G. Babelė. – Kalbant labai bendrai, žiūrint iš trumpalaikės perspektyvos, vaikai, patyrę ar patiriantys smurtą, gali jaustis suglumę, kaltinti save, patikėti, kad to nusipelnė (ypač jei tai sakoma vaikui), gali atsirasti baimė, nerimas, sutrikimas, agresija, kitų neigiamų jausmų, psichologinių problemų, taip pat gali būti ir fizinių pasekmių, pavyzdžiui, dėl patirto fizinio smurto, arba psichosomatinių sutrikimų.“
Smurtas vaikui, pasak konsultantės, gali turėti didelę bei reikšmingą neigiamą ilgalaikę įtaką jo asmenybės, savivertės, savęs pozicionavimo visuomenėje, bendruomenėje, psichologinei, net fizinei (biologinei), smegenų bei organizmo, elgesio raidai. Vaikas tampa pažeidžiamesnis tolesniam išnaudojimui: gali būti paprasčiau įtraukti į nusikalstamą veiką, narkotikų vartojimą, prekybą žmonėmis ir panašiai.
„Labai svarbu suprasti, kad kai vaikui artimiausi žmonės – tėvai, kuriais jis besąlygiškai pasitikėjo, tikėjosi, jog jų bus apsaugotas nuo blogų dalykų, – prieš jį naudoja smurtą, vaiko pasaulėlis gali subyrėti, tai gali sukelti labai sunkiai jam suprantamų ir pakeliamų emocijų. Vaikas gali ieškoti, kaip ir kur jas išlieti. Taip atsiranda smurto ratas: vaikas, patiriantis, matantis smurtą, ieško būdų, kur, kaip išlieti pyktį, sumišimą, agresiją, kitus neigiamus jausmus. Pavyzdžiui, gali pradėti smurtauti prieš gyvūnus, kitus vaikus, suaugusius“, – atkreipia dėmesį G. Babelė.
Vaiko gerovės specialistė sako, kad jei kenčiantis vaikas nėra pastebimas, nėra apsaugomas laiku ar negauna pagalbos (kaip ir jo artima aplinka, šeima), vaiko neigiama patirtis dėl smurto, patyrimai ir to pasekmės gilėja, o užaugus – tik sudėtingėja. Dėl to kviečia pastebėti kiekvieną vaiką – laiku užkirtę kelią, suteikę pagalbą visiems žmonėms, šeimai, padėsime ir vaikui.
Skriaudžiami vaikai slepia, ką jiems tenka išgyventi
Pasak psichologės, kasdien dirbančios su vaikais, Neringos Martišienės, kiekvienam vaikui svarbu patirti saugumo jausmą, kurį nuo mažumės kuria jo artimieji. Deja, vaikams, augantiems smurtaujančioje aplinkoje, šis jausmas gali būti nepažįstamas. Net ir kęsdami smurtą, vaikai, būna, niekam apie tai neprasitaria, savo viduje slepia išgyvenamas sudėtingas emocijas. Tokio užsisklendimo priežastys įvairios: vaikas gali jausti gėdą, kaltę ir atsakomybę dėl to, kas vyksta jo šeimoje, arba tiesiog susitaikyti su esama situacija, manydamas, kad smurtautojų elgesys nepasikeis, o suteikta pagalba vis vien nesuteiks teigiamų pokyčių.
Psichologė kviečia vaikus nebijoti kalbėti ir išdrįsti prabilti apie smurtą – tiek patiriamą jų pačių, tiek pastebėtą bet kurioje aplinkoje: gretimame bute, kieme, mokykloje, laisvalaikio erdvėse ir pan. Šeimose nuo smurto kenčiantys vaikai turi žinoti, jog vaiko teisių gynėjai ir kitos vaikų saugumu besirūpinančios tarnybos yra pasiruošusios išklausyti, suprasti, neteisti ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis, paskatintų spręsti susikaupusias problemas, įkvėptų stengtis ir keistis dėl visų šeimos narių gerovės.
Atpažinkite patiriantį smurtą vaiką: štai esminiai dalykai
Psichologė, dirbanti su skriaudžiamais vaikais, sako, kad kalbėdami apie smurtą artimoje aplinkoje pirmiausia galvojame apie fizinį smurtą. Tačiau visų formų prievarta yra vienodai netoleruotina, tad ypač svarbu mokėti tai atpažinti bei įvertinti. Paprastai smurtinius santykius atspindi nemažai ženklų, iš kurių svarbiausias – baimė. Jei šeimoje ar artimoje aplinkoje smurtaujama ar matoma, kad kiti žmonės savo veikimu ar neveikimu žiauriai elgiasi, fiziškai ir psichiškai gniuždo kitą žmogų, rekomenduojama iš karto kreiptis į pagalbą teikiančias tarnybas ir pranešti apie galimą smurtą.
Fizinį smurtą, pasak N. Martišienės, galima atpažinti pastebėjus kelis esminius požymius ant vaiko kūno: nubrozdinimus, įdrėskimus, kraujavimą, kraujosruvas ant sėdmenų, šonų, plaštakų, pilvo, pėdų, burnoje, aplink akis, ausis, kraujosruvas akyse ir pan., nudeginimus, visus neįprastus sužalojimus, kurie dėl nelaimingų atsitikimų sunkiai gali nutikti ir kuriems nėra pagrįstų paaiškinimų, konkretaus daikto žymes ant kūno, kaukolės ertmės sužalojimus, kaulų skilimus, lūžius. Taip pat patiriamą fizinį smurtą gali išduoti didelė vaiko baimė, nerimas, miego sutrikimai, elgesio pokytis – menka savivertė, sunkumai mokykloje, agresyvus elgesys, ypač paklusnus elgesys, konkretaus asmens baimė, depresijos simptomai, suicidinės mintys, psichosomatiniai sutrikimai ir kiti požymiai.
Psichologinis smurtas gali pasireikšti vaiko apatija, nenoru ką nors daryti, veiklų, žaidimų, kuriuose dalyvauja kiti vaikai, vengimu, menka saviverte, mokymosi sunkumais, miego sutrikimais, savęs žalojimu, mintimis apie savižudybę, nerimu, prasta nuotaika, netinkamu elgesiu, skundimusi nuolatiniais pilvo bei galvos skausmais, raidos atsilikimu, apetito sutrikimu, baimės padidėjimu, perdėtai jautriu reagavimu, agresija ir kt.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad seksualinį smurtą atpažinti padeda nubrozdinimai ar įdrėskimai intymiose vietose, seksualinio pobūdžio veiksmai žaidžiant, seksualinio pobūdžio kalba ar gestai, vaiko amžiaus neatitinkančios išsamios žinios apie lytinį gyvenimą, sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis, nėštumas, nepaaiškinamas kraujavimas iš lytinių organų, patinimas, skausmas, niežėjimas lytiniuose organuose bei išskyros iš jų, skausmingas šlapinimasis, žaizdos burnoje, ant lūpų, vienos lyties baimė ar konkretaus žmogaus, piešiniai ir žaidimai seksualinėmis temomis, seksualiai agresyvus elgesys, savo kūno demonstravimas kitiems, fizinio kontakto su suaugusiais siekimas bei kt.
N. Martišienė sako, kad vaiko patiriamą nepriežiūrą gali atskleisti vaiko alkis, apranga ne pagal sezoną, netvarkinga išvaizda – nešvarūs, suplyšę rūbai, ilgi nagai, nešvarios ausys, riebaluoti plaukai, purvas, nepakeistos sauskelnės, atsilikusi vaiko fizinė, emocinė ir psichologinė raida, sugedę dantys, higienos įgūdžių stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkalais, nuolatinis sirgimas. Apie nepriežiūrą gali byloti ir vaiko elgesys ugdymo įstaigoje: jam trūksta reikiamų priemonių, būna neišsimiegojęs, sunkiai sukaupia dėmesį, praleidžia pamokas, vagiliauja iš bendraklasių ir mokytojų.
Stebėkime ir vaiko elgesį – tas, kuris linkęs smurtauti, prieš kitus naudoti jėgą, savintis svetimus daiktus, greičiausiai namuose nėra saugus ir patiria smurtą. Apie sunkumus namuose gali byloti ir agresyvus suaugusiųjų elgesys, nesaugi, vaikui augti ir ugdytis netinkama aplinka.
Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais. Juos laiku pastebėjus ir atpažinus, bus galima greičiau padėti, jei vaikas patiria smurtą. Taip pat siūlytina parengti ir visus specialistus supažindinti su vidine tvarka, kaip elgtis smurto atvejais, kad kiekvienas specialistas žinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos.
Susidūrus su įvairiais gyvenimiškais iššūkiais nemokamai psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas galima gauti įvairiai (www.pagalbasau.lt):
- Jei jauti emocinius sunkumus ir nori su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, gali kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo gali gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.
- Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkis į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę, nustatys diagnozę ir skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
- Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.
- Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112. Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys asmenį į asmens sveikatos priežiūros priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.