Į viešumą nutekėjus ikiteisminio tyrimo duomenims, ne viena skandalinga politinės korupcijos byla subliuško, tokiuose procesuose minimiems verslo atstovams gavus realaus pagrindo suabejoti proceso nepriklausomumu. Tokių veiksmų pasekmės skaudžiausios būdavo tyrimuose minėtiems politikams, kurių reputacija taip ir likdavo sugadinta, palikus atvirą klausimą – kalti jie ar neteisingai apkaltinti.
DELFI siūlo prisiminti vieną ryškiausių tokios veiklos pavyzdžių – 2004 metų vasarą, prieš pat prezidento rinkimų antrąjį turą, artėjant Seimo rinkimams, skandalingai prasidėjusį ir taip pat skandalingai žlugusį partijų ir tuometinės įmonių grupės „Rubicon group“ ryšių tyrimą.
„Šis procesas nelabai telpa į įprasto tyrimo rėmus. Matyt, ten buvo susipainioję ir tam tikri politiniai, ir kitokie interesai. Deja, ir tuo metu, ir kiek vėliau toks precendentas nebuvo didelė išimtis iš taisyklės“, – DELFI sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.
Jo teigimu, tuo metu į viešumą nutekėję teisėsaugininkų duomenys galėjo būti paviešinti dėl kelių aplinkybių.
„Pirmasis variantas – kad kažkokie politikai, norėdami pakreipti visuomenės, o gal ir teismų nuomonę, „pasirūpino“ informacijos nutekinimu. Bet tokie sprendimai dažnai gali duoti priešingą efektą: įtariamieji iš karto gauna galimybę gintis, jog vyksta politinis susidorojimas. Be to, dėmė krinta ir teisėsaugos institucijoms, kad jos dirba nepatikimai, jeigu ikiteisminio tyrimo medžiaga patenka į viešumą. Labai dažnai tai yra požymis, kad teisėsaugos institucijos nėra nepriklausomos, o dirba su politikais“, – svarstė politologas.
Viešoji erdvė sumirgėjo pavardėmis
2004 metų birželio 22-23 dienomis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko dokumentų poėmius pagrindinių parlamentinių partijų – tuo metu veikusios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų), Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) bei Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) būstinėse.
Tuometinis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius, atėjęs į Seimą, teigė, kad reidai į įtakingiausių parlamentinių partijų būstines surengti, siekiant patvirtinti arba paneigti įtarimus dėl penkių Seimo narių galimų korupcinių ryšių su įmonių grupės „Rubicon group“ (vėliau pakeitė pavadinimą į „Icor“) vadovu Andriumi Janukoniu.
Prokurorams atkakliai atsisakant įvardyti galimus įtariamuosius, viešoji erdvė vis tiek sumirgėjo pavardėmis. Kaip galimi įtariamieji buvo minimi Seimo vicepirmininko pareigas tada ėjęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, TS narys Arvydas Vidžiūnas, Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Gintaras Steponavičius, LiCS frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis, socialliberalas Vytautas Kvietkauskas. Šios pavardės, kaip paaiškėjo, teisėsaugininkų buvo paminėtos uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.
Tame pačiame posėdyje prokuroras A. Klimavičius pripažino, jog STT neturi užfiksavusi pinigų perdavimo parlamentarams, tačiau tokios prielaidos daromos iš įrašytų pokalbių ir rastos įmonės „juodosios buhalterijos“.
„Reikėtų žiūrėti, kaip pasireiškė tas skandalas. Visų pirma, pasirodė informacija žiniasklaidoje. Matyt, reikėtų gilesnė analizės, tačiau galima manyti, kad arba prokurorai tuo metu dar nebuvo pabaigę tyrimo ir nebuvo pasirengę teikti medžiagą, arba, matydami, kad kažko byloje trūksta, patys galbūt inicijavo tai (informacijos paviešinimą – DELFI)“, – kalbėjo S. Spurga.
Pasak jo, jau pats šitas faktas nerodo nieko gero, kai ne oficialia teisėsaugos valia, ne politinio proceso valia, bet neaiškiais būdais prasideda informacijos viešinimas.
„Tokiu būdu užprogramuojama, kad taip prasidėjęs procesas negali baigtis sėkmingai“, – tikino S. Spurga.
Prabilo apie spaudimą verslui
Po tų metų birželio pabaigoje STT surengtos apklausos „Rubicon group“ vadovui ir valdybos pirmininkui A. Janukoniui buvo pateiktas įtarimas dėl valstybės tarnautojo papirkimo. Pats verslininkas kalbėjo apie tyrimo politinę potekstę.
„Jei norima tirti, tai tegul tiria, bet jei norima skandalo, politinio proceso, tai daroma tokiais būdais, kaip padaryta šiandien“, – tvirtino „Rubicon group“ vadovas.
A. Janukonis dėstė, esą pasireiškusios tendencijos primena situaciją Rusijoje, kai kaimyninę šalį, jo žodžiais, ėmė „valdyti specialiosios tarnybos“, persekiojusios stambaus verslo kompanijas.
2004 metų liepos 8-ąją tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti trijų parlamentarų – V. Andriukaičio, V. Kvietkausko ir A. Vidžiūno asmens neliečiamybę ir leisti patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.
Buvo įtariama, kad V.Andriukaitis galėjęs iš A. Janukonio per kelis kartus gauti 95 tūkst. litų (27,5 tūkst. eurų) kyšį, V. Kvietkauskas – 25 tūkst. litų (7,2 tūkst. eurų), A.Vidžiūnas – 40 tūkst. litų ( 11,6 tūkst. eurų) kyšį.
Paklaustas, kiek šio tyrimo baigčiai įtakos galėjo turėti tai, kad Seimui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, dabar Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru dirbantis G. Jasaitis tvirtino: jokios įtakos tai neturėjo ir negalėjo turėti.
„Faktiškai visi duomenys, kurie byloje tuo metu buvo gauti, jau buvo surinkti. Nieko naujo mes po kreipimosi į Seimą ir po Seimo komisijos negalėjome surinkti. Pagrindiniai duomenys ten buvo telefoninių pokalbių įrašai ir „juodoji“ buhalterija“, – sakė jis DELFI.
Politikų sprendimas nustebino net juos pačius
Po prokurorų kreipimosi į Seimą nuskambėjo STT pozicija. Tarnybos atstovai pasisakė už tai, kad slapta įrašyti korupcija įtariamų trijų parlamentarų pokalbiai būtų paviešinti.
Tokiai nuomonei pritarė ir politikų bei verslininkų pokalbius, kurie tuo metu buvo laikomi ikiteisminio tyrimo medžiaga, išklausęs laikinosios Seimo komisijos, turėjusios nustatyti, ar yra pagrindo tenkinti Generalinės prokuratūros prašymą, pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Tačiau jis akcentavo: jeigu tai nepakenks tyrimui.
Liepos 13-ąją nuskambėjo visuomenę ir net pačius politikus nustebinęs Seimo sprendimas: įtarimų sulaukę trys parlamentarai nebus atiduoti į teisėsaugininkų rankas. Tam įtakos galėjo turėti ir tą pačią dieną paskelbta Seimo specialiosios tyrimo komisijos pirmininko A. Salamakino bei dar trijų komisijos narių atskiroji nuomonė. Anot jų, komisijai nebuvo pateikta pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių galimą įtariamų politikų kaltę.
Neleidote? Kapstykitės patys
Vos po kelių dienų laukė nauja sukrečianti žinia: prokurorai staiga nusprendė nutraukti ryšiais su verslininkais įtariamų politikų veiklos tyrimą.
„Po to, kai vakar Generalinės prokuratūros referentė į Seimą pristatė medžiagą apie penkių politikų įtartinus ryšius su „Rubicon“ grupės vadovu A. Janukoniu, parlamente kilo panika. Penkis parlamentarus kompromituojanti informacija guli Seimo pirmininko Artūro Paulausko kabinete, o Seime sklando įvairiausi gandai“, – 2004 metų liepos 16-ąją skelbė DELFI.
Kodėl Generalinė prokuratūra nutarė nutraukti tyrimą, o visą jo medžiagą perduoti Seimui, negalėjo suvokti ir STT atstovai. Šios institucijos pareigūnai tokio sprendimo paviešinimo išvakarėse ištisą naktį rūšiavo bylos medžiagą – ką atiduoti Seimui, o ką pasilikti „ateičiai“.
Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis tuo metu tvirtino, kad kelią tolesniam tyrimui užkirto Seimas.
„Prokurorai, kaip suprantu, pirmą kartą tada susidūrė su situacija, kad Seimas neleistų patraukti parlamentarų baudžiamojon atsakomybėn. O gal taip ir norėjo: neduodate sutikimo, tai ir aiškinkitės patys, ir vienas kitą skandinkite. Nes juk tie popieriai iki šios dienos internete cirkuliuoja“, – apie to meto situaciją DELFI pasakojo tada Seimui vadovavęs A. Paulauskas.
Jo teigimu, kai prokurorai pakėlė rankas, su jų pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir prasidėjo „tie dalykai“.
„Kol prokurorai tyrė, niekas į jų darbą nesikišo. Bet kai jie baigė... Jūs žinote, kaip sunku Seime bet kokią informaciją išsaugoti? Jeigu į komisiją susirenka nemažai narių, kaip išsaugoti informaciją nuo paviešinimo, aš nežinau. Nebent prigrasinti kažkaip, nors ir tuo metu politikai pasirašydavo įsipareigojimą neviešinti“, – kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas.
Nagrinėti teisėsaugos medžiagą ėmėsi socialliberalės Nijolės Steiblienės vadovauta Antikorupcijos komisija. Ji turėjo nuspręsti, ar Generalinės prokuratūros medžiagoje minimi parlamentarai – ne tik trys Seimo nariai, kurių neliečiamybės atėmimo nesėkmingai siekta, bet taip pat ir liberalcentristai E. Masiulis bei G. Steponavičius, nedarė veiksmų, nesuderinamų su Seimo nario statusu.
Antikorupcijos komisija nusprendė palaipsniui viešinti politikų ir verslininkų pokalbius. Žiniasklaida skelbė ilgiausias slapčia įrašytų politikų ir verslininkų pokalbių išklotines. Iš jų aiškėjo, kad 2002-2003 metais A. Janukonis bendravo su minimais parlamentarais, reikšdamas susirūpinimą dėl vetuoto Šilumos ūkio įstatymo ir frakcijų pozicijų šiuo klausimu, prašydamas tarpininkauti gaunant finansinę paramą verslo projektui bei daryti įtaką savivaldybių politikams.
Viešumoje pasirodė ne tik pokalbių, bet ir kai kurių kitų prokuratūros parengtų dokumentų faksimilės, kuriose fiksuoti ne tik A. Janukonio ir politikų pokalbiai bei susitikimai, bet ir juo lydėję nurodymai išmokėti politikams įvairias sumas.
Verslininkai kalbėjo apie žalą, vertino ją milijonais
Nors Seimas balsų dauguma atsisakė naikinti V. Andriukaičio, A. Vidžiūno bei V. Kvietkausko neliečiamybę ir taip užkirto kelius jų baudžiamajam persekiojimui, šie politikai patys atsisakė mandatų. 2004 metų liepos 28-ąją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutraukė jų, kaip Seimo narių, įgaliojimus.
Tuo pačiu metu staiga paaiškėjo, kad Generalinė prokuratūra vis dėlto neatsisakė tirti politikų bei verslo ryšių – liepos 21-ąją paskelbta, kad toliau tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagrindinėje byloje dėl galimo Seimo narių papirkimo.
Politikams dosniai žarstantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, į kovą pakilo ir „Rubicon group“. Liepos 28 dieną Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismas A. Janukonio prašymu uždraudė Seimo Antikorupcinei komisijai viešinti jo privačius telefoninius pokalbius su bendradarbiais.
Verslininko teisininkai reikalavo, kad Antikorupcijos komisijos nariai oficialiai paaiškintų, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu pagrindu nusprendė paviešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Prašymas informuoti, ar atsakingas prokuroras yra priėmęs procesinį sprendimą leisti paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, buvo įteiktas ir prokurorui G. Jasaičiui.
„Šiuo metu mes jau rengiame ieškinius teismui, kuriuose reikalausime patraukti atsakomybėn asmenis bei institucijas, įtraukusius grupę į šalį krečiantį skandalą, bei atlyginti padarytą žalą visai mūsų grupei ir atskiriems mūsų darbuotojams“, – viešai kalbėjo A. Janukonis. Neoficialiai buvo pradėta dalintis žiniomis, kad verslininkas už patirtą žalą norėtų prisiteisti 10 mln. litų (2,9 mln. eurų) dydžio kompensaciją.
Skandalui įsibėgėjant, pas prezidentą Valdą Adamkų pakviestas generalinis prokuroras A. Klimavičius pasiūlė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusi net ir su aukštų pareigūnų nusikalstama veika, būtų neviešinama, kol byla nepasiekė teismo.
Jis tvirtino, kad paviešinti Seimo narių pokalbiai pakenkė „Rubicon group“ bylos tyrimui. Esą, negana to, kad paviešinimas iš anksto pradėjo formuoti visuomenės, taip pat ir būsimų teisėjų nuomonę, „parlamentarai sužinojo savo pokalbius ir šiuo metu ruošiasi gynybai“.
Sprogo it muilo burbulas
2004-ųjų rugpjūčio 13 dieną Generalinėje prokuratūroje buvusiems parlamentarams V. Andriukaičiui, A. Vidžiūnui bei V. Kvietkauskui buvo pareikšti įtarimai kyšio ėmimu. Visi jie savo kaltę neigė.
Vos po dviejų mėnesių, spalio 21-ąją, Generalinė prokuratūra šių politikų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukė. Kaip skelbta, toks sprendimas priimtas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos veikos. Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis tuo metu teigė, kad bylos nutraukimas dar neįrodo minėtų parlamentarų nekaltumo. Jis pabrėžė, kad paaiškėjus naujoms, ikiteisminiam tyrimui naudingoms aplinkybėms, eksparlamentarų byla bet kada gali būti atnaujinta.
Vienintelis iš šios trijulės dėl visiško išteisinimo kovojo tik V. Andriukaitis. 2005 metų rudenį jis laimėjo teisminį procesą prieš buvusį generalinį prokurorą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Byla buvo baigta taikos sutartimi.
Viešai skelbiamoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje minėtiems E. Masiuliui ir G. Steponavičiui įtarimai nebuvo pareikšti. 2004 metų rudenį jų elgesį nagrinėjusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad šie Seimo nariai nevykdė lobistinės veiklos, kaip manė parlamentinė Antikorupcijos komisija. Tačiau VTEK savo išvadoje teigė, kad šių parlamentarų bendravimas su „Rubicon group“ valdybos pirmininku A. Janukoniu dėl Šilumos ūkio įstatymo projekto neatitiko tautos atstovams taikytinų etikos normų.
Baudžiamoji byla dėl „Rubikon group“ įmonių galimai neteisėtos finansinės veiklos tęsėsi dar kelerius metus, bet vėliau tyliai užgeso.
„Svarbiausias dalykas tokiose bylose – tam tikras teisinis sureguliavimas, teisėsaugininkų profesionalumas, jų atsiribojimas nuo politinės įtakos, ir tam tikra politinė kultūra. Dabar mes jau žengiame to link, bet iki tų 2004-ųjų tikrai buvo įprasta matyti spaudoje didžiules „paklodes“ iš operatyvinių bylų, smulkiausiai aprašant, kur koks įtariamasis valgė, gėrė, kalbėjo. Bet koks tokios medžiagos patikimumas – niekam nerūpėjo“, – DELFI sakė S. Spurga.