120 kg sveriantis vilnietis ryžosi rimtiems iššūkiams: papasakojo, kaip sekasi mesti svorį ir ko atsisakyti sunkiausia

Dirbome kaip dirbome. Prabėgo ketvirtoji ir penktoji sporto savaitės. Aš vis dar lankau treniruotes. Kartasi nuobodoka, bet tikslas pateisina priemones. Taip man regis tvirtino išmintingieji jėzuitai. Galų gale treneris Kristianas leido man treniruoklius. Kaip tikras vyras, galų gale. Nors anksčiau sugebėdavo tiesinti mano sulinkusį kūną šimtgraminiais svarmenukais. Ir vos padarydavau pratimą...

Bet jau pakeliu prakaito lašeliais nusėtą galvą. Jau matau ir kitus sportuojančius. O jų yra visokių. Yra grynuolių ir deimantukų.

Man labiausiai patiko viena diskusija apie treniruotes su sportininke, maždaug dvigubai jaunesne nei aš. Demaskavo mane kaip žinomą sportininką iš Delfi rašinių ir pademonstravo savus rezultatus. Vienoje fotografijoje stovėjo su labai minimaliu apatiniu trikotažu, kad geriau matytųsi viskas, ir kitoje stovėjo su minimaliu apatiniu trikotažu. Mmm, abi nuotraukos gražios. Beveik viskas išviešinta. Maloni akiai moteris.