60-metį perkopęs vilnietis ryžosi drastiškiems pokyčiams: bandysiu įrodyti, kad „paplūdimio kūnui“ amžius – ne kliūtis

Mane ištiko standartinė amžiaus krizė. Kai tau 62-eji, perspektyvų nedaug. Todėl ir apėmė baisi Vidinė Mongolija. Vidiniuose tyruose švilpia dykumų vėjai, sūkuriai nešioja ašuotes. Tai jau viskas, štai toks sudribęs it pelų maišas liksiu visą likusį gyvenimą? Pilvo forma kaip atominės bombos. Skauda nugarą ties kryžkauliu, skauda dešinį petį, smarkiau pamojavus sode kastuvu. Dirbtinis kelio sąnarys suskausta ne taip pastačius koją. Abiejų akių vyzdžiai jau pakeisti dirbtiniais. Štai slankioju toks pusiau kiborgas, jau su trimis dirbtinėmis kūno dalimis ir ką? Ką, ką... Laukiu, kokia bus ketvirta dirbtinė kūno dalis. Džiaukis iš viso, kad dar gyvas. Arba metu sau iššūkį – kada jei ne dabar. Čia prasidės 60-mečio kančios sporto salėje.

Tačiau. Abu su žmona pasiilgome Kroatijos ir šią vasarą suplanavome, ne tik suplanavome, o jau užsisakėme visus viešbutukus ir pakelės nakvynes kelionei į Pulos miestą ir Krk salą. Gaila, negavome bilietų į Robbie Williamso koncertą dar romėnų statytoje Pulos arenoje. Galvojome, kad mums ne lygis važiuoti žiemą nepravažiuojamais keliais į antrąjį Lietuvos miestą klausytis Robbie. Smagiau paklausyti gero koncerto šiltą vasaros naktį romėniškame amfiteatre. Tai truputį pakalenome, aišku perkeltine prasme, dantis į senuosius romėnų akmenis. Jau kovą į tuos du Robbie Williamso birželio mėnesio koncertus Pulos arenoje neįmanoma gauti bilietų.