Tris mėnesius sportuojantis Regimantas pagaliau mato pokyčius: riebalus keičia raumenys, o kilogramai krenta lėtai, bet užtikrintai

Straipsnį pradėsiu susimąsčiusio makakos patino fotografija iš Kilimo karstinio parko Malaizijoje. Aš pats dabar panašios būklės, bet savęs nededu, nes makaka įdomesnė bei mąslesnė. Mane kankinanti mintis šiuo metu: kada treneris Kristianas duos/leis normalią štangą ir aš galėsiu įsidėti fotografiją su padoriai įtemptais raumenimis ir keliais geležies diskais besipuikuojančia štanga. O neramiausias klausimas – tai kada pumpuosime bicepsą. Aš jau noriu būti kaip reperis Ironvytas. Vaikščioti su vaifbiterio tipo marškinėliais ir plėšriai šypsotis. O raumenys visur kabo maišais.

Na blogai žmogui (man) su smegenimis. Tik prieš pusę metų gyvenau tvarkingą šešiasdešimtmečio gyvenimą. Skaičiavau kiek liko vaistų, kada kitas vizitas pas daktarę ir stenėdamas tepiausi vaistukais įvairias vietas. Maksimali sukumpusio senio fizinė apkrova buvo pasivaikščiojimas su šuniu. Retai išsiruošdavau du kartus per dieną. Kankinau savo vargšę paauglę, kad ir ji temptųsi iš namų. Paauglės šuns išvedimo ceremonija kankinanti. Paauglė neina, ji ardosi ir prisimena vaikų teises, mes jai sukiojame įvairiais finansiniais svertais rankas ir tik taip ji išjuda. Išėjimas su dviem pavadėliais. Paauglė ant moralinės priespaudos pavadėlio, šuo ant normalaus pavadėlio.