Kaip lietuviai seksą pažino: tai buvo ar nebuvo seksas sovietmečiu?

Sekso istorijos tema artėja link pabaigos ir, atrodo, gresia būti sekli, nes juk visi žinome garsiąją frazę, kad Sovietų Sąjungoje sekso nebuvo. Taigi, rašyti apie seksualumą ir intymius santykius sovietmečiu sudėtinga. Iš pirmo žvilgsnio neatsirado nieko naujo nei vizualiajame mene, nei literatūroje. Geležinė uždanga patikimai saugojo Sovietų Sąjungos gyventojus nuo tokių kapitalizmo apraiškų, kaip seksualinės revoliucijos ar iškrypimai. Laimė, iš interneto sužinojau, kad grupė VU istorikų atliko mokslinį tyrimą būtent seksualumo sovietmečiu tema. Štai kas gali kompetentingai atsakyti į visus mano klausimus!

Sekso istorijos tema artėja link pabaigos ir, atrodo, gresia būti sekli, nes juk visi žinome garsiąją frazę, kad Sovietų Sąjungoje sekso nebuvo. Taigi, rašyti apie seksualumą ir intymius santykius sovietmečiu sudėtinga. Iš pirmo žvilgsnio neatsirado nieko naujo nei vizualiajame mene, nei literatūroje. Geležinė uždanga patikimai saugojo Sovietų Sąjungos gyventojus nuo tokių kapitalizmo apraiškų, kaip seksualinės revoliucijos ar iškrypimai. Laimė, iš interneto sužinojau, kad grupė VU istorikų atliko mokslinį tyrimą būtent seksualumo sovietmečiu tema. Štai kas gali kompetentingai atsakyti į visus mano klausimus!
Kalbinu VU istoriką, sovietologą dr. Valdemarą Klumbį. Dėl karantino pokalbis vyksta per „Zoom“ programą, bet istoriko pasakojimas taip įtraukia, kad nepastebiu, kaip prabėga pusantros valandos. Nesitikėjau, kad sovietmečio istorija gali būti tokia įdomi. Bet apie viską – nuo pradžių.

– Valdemarai, trumpai papasakokite apie savo projektą.

– Projektas buvo apie seksualumą XX a. Lietuvoje, apėmė maždaug 1920–1990 metus. Dirbome keturiese: kolegos doc. dr. Tomas Vaiseta, dr. Norbertas Černiauskas, dokt. Enrika Kripienė ir aš. Norėjome išsiaiškinti, kaip keitėsi seksualinės elgsenos ir normos XX amžiuje, ar politika daro didelę įtaką seksualumo raidai, ar visgi kokie nors procesai vyksta visuomenės viduje ir yra nepavaldūs politikai.