Ši stovykla pasižymėjo išskirtiniais žiaurumais ir dideliu mirtingumu, nors ji funkcionavo kaip belaisvių persiuntimo punktas. Čia kalėjusių karininkų ir to meto vietos gyventojų atsiminimai nupiešia šokiruojantį vaizdą. Pavyzdžiui, Pagėgių krašto gyventojas B. Brassat'as pamena, kaip buvo laidojami mirusieji: „Didžiuliai masiniai kapai buvo kasami anksti ryte, nes stipriai įšalusiai žemei iškasti reikėjo didelių pastangų. Kiekvieną dieną laidodavo nuo ankstaus ryto iki antros valandos popiet.“ Kitus belaisvius tiesiog sušaudydavo, apipildavo derva ir padegdavo...
Apie tai, kaip funkcionavo „Oflager 53“ ir kokie žiaurumai ten dėjosi, „Delfi plius“ pasakoja istorikas Ignas Giniotis.
Tai buvo 53-iasis Buchenvaldo koncentracijos stovyklos filialas