Prieš trisdešimt metų, 1991 m. sausio 13 d., sovietų pajėgos šaudė į neginkluotus lietuvius Vilniuje, nužudę 15 žmonių, ir tuo pačiu paspartinę visiškos Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimą bei SSRS žlugimą. Ir tie įvykiai, ir platesnės jų pamokos jau pradedamos pamiršti, nes ateinanti nauja karta žino apie šiuos įvykius tik iš pasakojimų.
Įvykių detalės yra svarbios ne tik todėl, kad jos parodo, jog tai, kas iš tikro įvyko, nėra Maskvos tiesos versija. Istorija taip pat pabrėžia didelį kitų tautų, ne rusų, vaidmenį, verčiant Michailą Gorbačiovą atsitraukti nuo sovietinio tiananmenio, taip pat tų tautų gebėjimą pritraukti į savo pusę rusų daugumą ir Vakarus. Tačiau dar svarbesnės trijų dešimtmečių Lietuvos pamokos yra tiems, kurie ir šiandien priešinasi Maskvos represinei politikai.