Sovietai nuo 1965 m. iki 1968 m. į JAV ir į gretimas NATO sąjungininkes valstybes buvo pasirengę smogti 27 tūkst. branduolinių galvučių. Į sovietų imperiją, kurios sudėtine dalimi tuo metu buvome ir mes, JAV buvo pasiruošusi išskraidinti 33 tūkst. analogiškų dovanų. Branduolinius ginklus taip pat turėjo ir JAV sąjungininkės Prancūzija ir Jungtinė karalystė. SSRS sąjungininkė buvo branduolinė Kinija, savo branduolinį ginklą išbandžiusi 1964 m. Svarbiausia, jog JAV ir SSRS turimo arsenalo branduolinių galvučių galia tokia didelė, jog kai kurių iš jų galia nuo keliolikos iki tūkstančių kartų viršijo ant Japonijos Hirosimos ir Nagasakio miestų JAV numestų ir juos visiškai sunaikinusių bombų galingumą. Nemaža dalis SSRS branduolinio arsenalo buvo dislokuojama ir Lietuvoje.
Požeminėse šachtose netoli Ukmergės, Jurbarko rajone šalia Viešvilės miestelio, netoli Telšių miesto prie Platelių ežero ir kitose vietose, bei visa eilė mobiliųjų ant geležinkelio platformų įrengtų balistinių raketų laukė savo valandos. Tikėtina, jog į jas visas, o taip pat į karinius SSRS objektus Lietuvoje su tokiomis pat „dovanomis“, buvo nutaikytos dabartinių mūsų sąjungininkų JAV, Jungtinės karalystės, Prancūzijos analogiškos raketos. Kilus branduoliniam karui, bet kuri eilinė diena galėjo tapti paskutiniąja Žemės civilizacijoje. Sukeltų branduolinių sprogimų tūkstančių laipsnių karštyje žmonės ir visa kas gyva tiesiog būtų išgaravę ir virtę pelenais.
SSRS generalinio sekretoriaus J. Andropovo politika vedė prie trečiojo pasaulinio karo.