Pilotą skrendant Amerikos link aplankė gana keistas jausmas: atrodo, kad skrendi laiku atgal

Oro bendrovės „Turkish Airlines“ lėktuvu vykstame iš Vilniaus į Stambulą. Oro uoste sutinkame buvusį kolegą iš Lietuvos avialinijų (LAL) Zenoną Jurgelevičių. Jis dirba Turkijoje, bendrovėje „SunExpress“. Verslo klube truputį šnektelime. Lietuvoje darbo nėra, daugelis mūsų šalies pilotų dirba kažkur pasaulyje. Apmaudu dėl Lietuvos aviacijos...

Lėktuvo tipas – „Boeing 737-800“ MSN: 35210.

Lėktuvo registracija – VP-BYN.

2019 m. gegužės 13–15 d.

Pekinas (ZBAA, Kinija) – Anchorage (PANC, Aliaska) – Goodyear (KGYR, JAV)

Po dviejų valandų ir dvidešimties minučių skrydžio išlipame naujajame Stambulo oro uoste. Gražus, didžiulis oro uostas. Kol kas veikia tik vienas terminalas iš keturių ir du tūpimo takai iš šešių, bet vis tiek masteliai daro įspūdį. Informacijos oro uoste truputį trūksta, bet šiaip taip susirandame verslo klasės laukimo salę. Patogiai įsitaisę ir išgėrę mūsų mėgstamo airano, jau lipame į lėktuvą, skrendantį į Pekiną.

Netruko prabėgti aštuonios valandos ir mes jau Kinijoje. Turime apie dvylika valandų iki numatyto mūsų skrydžio. Prasideda darbas: įvairūs derinimai, dokumentacijos tikrinimai. Susitinkame su projekto vadovu Paulu, aptariame lėktuvo būklę, atliktus darbus.

Vietos laikas skiriasi nuo Lietuvos penkiomis valandomis: pas mus būtų dar tik 17:00, o čia jau 22:00. Bet pasisekė užmigti, truputį pailsėjau. Trečią valandą ryto Pekino laiku leidžiamės iš savo kambarių, sukemšame po sumuštinį ir sėdame į mūsų laukiantį aptarnaujančios organizacijos automobilį. Miestas tuščias, bet masteliai kiniški – ilgai važiuojame aplink aerodromą. Atvykstame į vakarinį terminalą. Čia uosto apsauga labai griežta – Europai reikėtų pasimokyti. Viskas vykdoma punktualiai, be jokių emocijų ar numojimų ranka. Gana ilgai užtrunka pereiti valstybės sieną ir atlikti saugumo patikrą. Laukiame autobuse, kol nuo angaro atitemps mūsų lėktuvą.