Pilotas aprašė savo kasdienybę: lėktuvo gedimus ore teko spręsti nesuprantant dispečerių kalbos

Pavakary „airBaltic“ reisu išskridome iš Vilniaus į Paryžiaus Šarlio de Golio (CDG) oro uostą. Šiaip taip susitarėme su užsakovais, kad nupirktų bilietus verslo klase. Kadangi skrendame skirtingų aviakompanijų lėktuvais, nenorime priduoti bagažo, o „airBaltic“ į saloną paprastai priima tik 8 kg svorio bagažą – mūsų vien tik kompiuteriai tiek sveria. Kartais tos oro bendrovių taisyklės yra labai keistos ir nepatogios keleiviams, netgi, sakyčiau, žeminančios.

Visada keliauju su nedideliu standartiniu lagaminu, kokį daugelis aviakompanijų leidžia pasiimti į lėktuvo saloną arba jis kraunamas į bagažo skyrių, atsinešus prie lėktuvo. Lagaminas sveria apie 10 kilogramų: pora marškinių, batai, higienos priemonės, striukė ir dar keletas smulkmenų. Kitas rankinis bagažas – tai kompiuteris, „iPad“, fotoaparatas, ausinės ir dokumentai. Nors apimtis nedidelė, susidaro taip pat apie 8 kg. Taigi, jeigu skrydis yra jungiamasis, ir kitas lėktuvas, pavyzdžiui, po valandos, neįmanoma suspėti atsiimti bagažą, vėl pereiti keleivių patikrą ir per didžiulį oro uostą laiku pasiekti įlaipinimo, paprastai prasidedančio pusė valandos iki išvykimo, vartus.