Žmonijos siekis sukurti „greitą“ kavos porciją, tokią, kurią būtų galima pasigaminti bet kokiomis aplinkybėmis, nemalant kavos pupelių, atsirado iškart po Antrojo pasaulinio karo. Dar 1959 metais Amerikoje pasirodė vadinamosios „kavos tabletės“. Į medicinines tabletes jos nebuvo panašios, labiau į vienkartinius arbatos maišelius, tik vietoje smulkintų arbatos lapelių buvo kavos milteliai.
Jos iškart išpopuliarėjo, tačiau netruko paaiškėti ir jų pagrindinis trūkumas – tokiuose maišeliuose kava greitai „išsikvėpdavo“ (kava yra labai kaprizingas ir lakus produktas, ir bet kokia sąveika su deguonimi greitai mažina jos aromatą bei eterinių aliejų kiekius), o sąveika su aplinkos oru smarkiai keitė jos skonį, aromatą ir stiprumą (iš esmės, kava įprastoje atidarytoje pakuotėje savo vertingiausias savybes pradeda prarasti jau po vienos dienos). Po kurio laiko „kavos tabletės“ iš rinkos išnyko, tačiau „idealios pakuotės“ paieškos tęsėsi. Ir tokia buvo atrasta kitoje Atlanto pusėje – Europoje.