Niekur nematytos schemos ir veikimo principai – „McDonald‘s“ pamokos, kaip susikrauti milžiniškus pelnus

„Pasinaudojęs pirkėjo neatidumu, „McDonald‘s“ darbuotojas spėjo nenusišypsoti“, – aukšti šių restoranų klientų aptarnavimo standartai yra spėję tapti net ir liaudiškų anekdotų objektu. Ir ne tik tais serviso fragmentais, su kuriais Jūs susiduriate praktiškai jau kasdien. Įprasta pasidarė „Statoil“ (dabar jau „Circle K“) degalinėse perkant kavą sulaukti ir operatoriaus klausimo: „gal dar ką prie kavos?“ – o kadaise tai galėjai išgirsti išimtinai tik „McDonald‘s“ restoranuose. Vaikų žaidimo kampeliai ir aikštelės įprastuose restoranuose – šiandien sunku net patikėti, kad kadaise tokius buvo galima rasti tik „McDonald‘s“ užeigose. Patikimai vienodos picerijos visuose Lietuvos miesteliuose, tas pats meniu vienodomis kainomis ir vienoda maisto kokybe – „McDonald‘s“ ištobulino standartizaciją, dažnai palengvinančią mūsų gyvenimus ir suteikinčią saugumo jausmą.

O visą tai, kaip ir „McDonald‘s“ tinklo sėkmę lėmė vienas žmogus, kuris nebuvo nei virėjas, nei vaikų darželio auklėtojas, nei verslo magnatas. Jo paties bandymai pagerinti „McDonald‘s“ meniu tokiais patiekalais kaip čekiški „kniedlikai“ ar „Hula-burgeris“ (bandelė su kepto ananaso skiltele) baigėsi nesėkme. Jo paties įkurtas „aukštos klasės“ restoranas Čikagos priemestyje bankrutavo. Jis buvo vedęs net tris kartus, o autobiografinėje knygoje savo vaikų beveik ir nepaminėjo. Jis nebuvo baigęs net vidurinės mokyklos. Net jo pavardė nebuvo McDonaldas.