„Rolls-Royce“ istorija – keista ir reta, bet klasika tapusi dviejų verslininkų sąjungos istorija. Visiškų priešingybių su labai jau skirtingomis šaknimis, beje. Vienas jų buvo mėlynakraujis aristokratas, kitas augo skurde. Vienas jų turėjo puikiausią išsilavinimą, kitas vos vienerius metus praleido mokyklos suole. Vienas buvo nenuorama pleibojus ir bonvivanas, lenktynininkas ir lakūnas, mokėjęs derinti sūrį prie vyno, kitas – darboholikas-krapštukas, dėl netinkamos mitybos nuolat kamuojamas gastrito priepuolių. Vienas mokėjo pardavinėti, kitas mokėjo gaminti. Tačiau jie turėjo bendrą bruožą – abu mylėjo automobilius, ir kartu sukūrė tokį, kurio pavadinimas tapo kokybės etalonu ir savivertės simboliu, tiek jų gimtajai Britanijai, tiek bet kuriam tą automobilį įgijusiam asmeniui.
Pirmosios pavadinimo pavardės savininkas Charlesas Stewartas Rollsas (1877-1910) gimė Londone, kilmingo velsietiško Llangattocko barono šeimoje. Tiesa, buvo šeimoje ketvirtas vaikas, o tai reiškė, kad nei titulo, nei šeimos turtų nepaveldės. Bet ir neatrodė, kad Charlesui jų labai reikia. Nuo mažens Charlesą Rollsą žavėjo mechanika. Netgi prestižinėje Ytono mokykloje jis nešiojo pravardę „Murzius Rollsas“ už karštą domėjimąsį vidaus degimo varikliais ir laiką, praleistą apylinkių garažuose. Kembridžo universitete Ch. Rollsas studijavo mechaninę inžineriją, garsėjo kaip perspektyvus dviračių lenktynininkas. 1896 metais už tėvo pinigus Prancūzijoje įsigijo galingiausią tuo metu pasaulyje automobilį „Peugeot Phaeton“ (3,75 AJ) – ir tapo pirmuoju Kembridžo studentu, turėjusiu savo nuosavą automobilį. Su tuo automobiliu kažkuriose lenktynėse netgi buvo pasiekęs kažkurį pasaulio greičio rekordą...