Visų moterų svajonė – rankinė, pridengusi Monako princesės apvalėjantį pilvuką nuo paparacių

Kadaise pradėjusi nuo nedidelės kamanų ir pakinktų gamybos dirbtuvės, apie 1950-uosius „Hermès“ tapo vienais pagrindinių Prancūzijos mados namų. Ir, beje, lig šiol bene vieninteliais nepriklausomais, nepriklausančiais jokiam prabangos ar grožio industrijos konglomeratui – nors bandymų juos įsigyti buvo ne vienas. Kompaniją lig šiol valdo jau šeštos kartos palikuoniai, beveik 200 metų nešiojantys garsią ir skambią pavardę, kurią pirmas pasauliui pristatė Thierry Hermès (1801-1878).

Jis gimė Krefeldo miestelyje vakarinėje Vokietijos dalyje, kuri tuo metu priklausė Prancūzijos imperijai, taigi, oficialiai jis ir buvo laikomas Prancūzijos piliečiu. Tėvas prancūzas laikė pakelės užeigą, o štai motina buvo vokietė, tad Thierry iš jų paveldėjo geriausius šių dviejų nacijų bruožus – prancūzišką polinkį estetikai, perfekcionizmą bei vokišką precizikos kultą ir atkaklumą. Tai buvo gausi šeima – T. Hermès turėjo penkis brolius ir seseris, tačiau per karus ir ligas visa jo šeima išmirė, ir jis liko našlaitis, vienas kaip pirštas visame plačiajame pasaulyje.

Genamas bado ir negandų, 1821 metais jis išvyko į Prancūziją. Apsistojęs Paryžiuje, T. Hermès kurį laiką dirbo pameistriu skerdyklose, kol paaiškėjo, kad jis turi šiokių tokių gabumų odos apdirbimui. Išgarsėjęs savo sukurta ypatinga balno apsiuvimo technologija, 1837 metais T. Hermès įkūrė savo odinių pakinktų dirbtuves (beje, tais pačiais metais Niujorke savo kompaniją įkūrė ir kitas prabangos gaminių korifėjus – Charles Lewis Tiffany. Abu turėjo savo mėgiamas ir firmines spalvas: T. Hermès – žalią, Ch.Tiffany – mėlyną, tačiau tuo jų panašumas ir baigėsi.