852 žmonių mirtis ledinėje Baltijos jūroje: kaip įvyko baisioji kelto „Estonia“ katastrofa ir ką teigia 2023 metų ataskaita

1994 metų rugsėjo 28 d., apie 1 val. 20 min. nakties, per garsiakalbius pasigirdo tylus estiškai kalbančios moters balsas: „Häire, häire, laeval on häire“ (liet. aliarmas, aliarmas, laive aliarmas). Iškart po to ėmė veikti vidinis aliarmo signalas kelto įgulai, o dar po minutės – visame kelte žviegė sirenos. Taip dalis „Estonios“ keleivių ir įgula sužinojo, jog keltas nevaldomai skęsta. Per maždaug valandą laiko kraują stingdanti ir audringa Baltijos jūra pasiglemžė 852 gyvybes.

Kelto „Estonia“ nelaimė laikoma viena iš didžiausių katastrofų jūroje taikos metu nuo „Titaniko“ laikų. Iš 989 kelte buvusių žmonių liko gyvi 138, vienas asmuo vėliau mirė ligoninėje. Daliai kelto keleivių net nebuvo šansų išgyventi – greitai skęstantis laivas pakrypo 45 laipsnių kampu, tad išeiti ant denio tapo praktiškai neįmanoma.

Laiptų turėklai lūžo, žmonės kirto vieni ant kitų, kai kurie stovėjo apimti siaubo. Žmones pražudė ir visuotinė panika, ir tai, kad katastrofa įvyko naktį, kai dauguma keleivių jau miegojo ir nepajėgė nė ištrūkti iš kajučių. Palikti keltą sugebėjo tik fiziškai stipriausi – apie 250 žmonių. Evakuacijai jie turėjo vos 20 minučių. Vienas iš jų – lietuvis Artūras Tamašauskas. „Delfi plius“ pasakoja išgyvenusiųjų istorijas ir aptaria naujausią katastrofos tyrimo ataskaitą, publikuotą šių metų pradžioje.

Įgula apie nelaimę kurį laiką net nežinojo