Pragaras po vandeniu, kurio nesuvaldė Putinas: skrodimai parodė, kokios buvo paskutinės „Kursk“ jūreivių gyvenimo minutės

2000 m. rugpjūčio 12 d. 11 val. 20 min. vietos laiku Barenco jūrą sudrebino du tokie galingi sprogimai, kad juos daugelyje Europos šalių užfiksavo seismografai. Liudininkai teigia, kad nuo pirmojo sprogimo sudrebėjo net 28 000 tonų sveriantis „Pyotr Velikiy“ kreiseris. Iš pradžių Rusijos karinio laivyno atstovai nesuprato, kokia nelaimė juos ištiko, o supratę, kurį laiką katastrofos viešai nepripažino. Į ledinės jūros dugną po dviejų sprogimų nugrimzdo povandeninis laivas „Kursk“, kuriame buvo 118 jūreivių. Sprogimus išgyvenę 23 vyrai užsibarikadavo apsemtame laivo gale ir laukė pagalbos, kuri taip ir nepasirodė.

Iš pradžių Rusijos vyriausybė tikino, kad „Kursk“ Barenco jūroje susidūrė su kitu jį nuskandinusiu laivu. Vėliau aiškino, kad visi laive buvę žmonės žuvo iškart, tačiau narai rado įrodymų, kad 23 vyrai dar pagalbos laukė bent keletą valandų, kai kurie ekspertai teigia, kad dalis vyrų išgyveno net 3 paras.

O ką tuo metu darė metų pradžioje Borisą Jelciną pakeitęs ir prezidentu tapęs Vladimiras Putinas? Jis atostogavo ir į Maskvą grįžti neskubėjo. Kai galų gale Maskva sutiko priimti tarptautinę pagalbą, o V. Putinas teikėsi aplankyti nelaimės vietą, jūreiviai jau seniai buvo žuvę.

Praėjo daugiau nei du dešimtmečiai, bet šią Rusijos politinę sistemą pakeitusią katastrofą vis dar supa paslaptys, kurias išsklaidyti dar sunkiau dėl to, kad vyriausybė savo klaidas įnirtingai dangstė.

Šaltojo karo baimių palikimas