Kaip aš ieškojau vyro Tinderyje: per antrą pasimatymą pasijutau it vyras, grįžęs po darbo namo ir nuo piktos bobos gavęs velnių

Pasakykite nuoširdžiai, kiek jūs būnate savimi per pirmą pasimatymą? Duosiu ranką nukirsti, kad net jei esate didžiausias atlapaširdis, bent kartą pasiduodate pagundai pasirodyti geresnis nei kasdienybėje. Pradėkime nuo to, kad neinate su treningais, gal šypsotės daugiau nei įprastai, gal juokiatės iš bajerių, kurie kitoje situacijoje pasirodytų ne į temą, gal nutylite savo gyvenimo įvykius, kuriais nesididžiuojate, ir gal neparodote savo erzulio, kai kandidatas į jūsų širdį atvirai čepsi, gromuliuodamas sultingą mėsainį.

Bet bėda ta, kad tas per pirmus pažinties mėnesius paslėptas „aš“ galiausiai vis tiek išlįs. O tada liks keli variantai – arba spjauti į iššvaistytą laiką ir skirtis, arba bandyti pakeisti partnerį (kas kainuos daug laiko ir nervų, ir nebūtinai duos rezultatų), arba susitaikyti (tik klausimas, kiek ilgai galėsite taikytis). Todėl kartais geriau padaryti sau ir kitam žmogui „paslaugą“ ir įmesti jį (ar ją) į tokią situaciją, kurioje jis bus priverstas parodyti savo tikrąjį veidą. Šioje istorijoje aš to specialiai neplanavau, bet dabar dėkoju aukštesnėms jėgoms ar savo intuicijai, kad taip nutiko.