Kaip aš ieškojau vyro Tinderyje: po vienos frazės nesusilaikiau ir tėškiau jam į veidą saują kopūstų su majonezu

Įtariu, kad po šio teksto užsitrauksiu skaitytojų rūstybę. Bet, kaip sakoma, kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į mane akmenį. Vargu, ar čia tokių yra. Kartais atrodo, kad kuo ilgiau ieškau savo antros pusės, tuo sunkiau ją rasti, tuo labiau suprantu, koks apgaulingas gali būti pirmas įspūdis, išvaizda, kaip negalima aklai pasitikėti žodžiais, o kartais – net veiksmais. Tai kuo tikėti? Aš atsakymą radau – savimi ir savo nuojauta. Svarbu atidžiai klausyti ir neleisti, kad rožinė migla, tuo metu užgožusi tavo akis, trukdytų pamatyti esmę. Laimei, šioje mano Tinderio kronikų istorijoje man ji nesutrukdė. Laiku atsipeikėjau po hormonų kokteilio poveikio ir padariau tai, ką sakė mano širdis. O gal protas.

Karolis man parašė pirmas. Jis buvo labai užsidegęs, primygtinai prašė susitikti. Kodėl gi ne? Nieko neprarasiu. Susitikome. Jis buvo tikras gražuolis: aukštas, pasipuošęs, paltukas, batukai – viskas dera. Jau beveik įsimylėjau. Nuėjome pasivaikščioti, kalbamės, girdžiu, kad turi kažkokių problemų, bet nesako. Suprantu, kad vyrams sunku atsiverti, tai yra normalu. Nelindau į dūšią. Jis papasakojo, kad turi tris vaikus, yra išsiskyręs. Dokumentų nepaprašiau, patikėjau be įrodymų.