Karas, atrišęs Maskvai rankas tolesnei agresijai: Kremlius nesantaiką kurstė dešimtmečiais

Rusijos ir Sakartvelo karas buvo posovietinės eros lūžis, pakeitęs Kaukazo regiono politinį kraštovaizdį ir jo dinamiką. Praėjus šešiolikai metų, jo padariniai tebėra aktualūs. Dabar neretai karas Sakartvele 2008 m. lyginamas su Maskvos veiksmais Ukrainoje. Abu šie kariniai konfliktai iš tiesų turi panašumų, bet nemažai ir istorinių skirtumų. Tačiau viena juos jungia be abejonės – tiek Sakartvelas, tiek Ukraina tapo įrodymu, jog Kremlius neatsisako savo imperinių tikslų.

2008 m. karo šaknys siekia Sovietų Sąjungos iširimą. Rusijos kišimasis į Abchaziją ir Cchinvalio regioną, vadinama Pietų Osetija, buvo grėsmingi pranašai dar gerokai prieš 2008 m. Šiais Sakartvelo regionais istoriškai naudojosi iš pradžių sovietinis, o vėliau Rusijos režimas, kad darytų spaudimą Tbilisiui ir darytų įtaką jos politiniams sprendimams, kurstydamas ginčus ir karo veiksmus šalies viduje.

Tarp konfliktų Sakartvele ir Ukrainoje yra panašumų ir skirtumų. Panašu yra tai, kad Rusija buvo pagrindinė šių valstybių separatistinių jėgų varomoji jėga. Rusija prisidėjo prie to, kad šie subjektai sėkmingai vystytųsi vietoje ir išvarytų teisėtas valstybės institucijas iš savo teritorijų.