2008 m. karo šaknys siekia Sovietų Sąjungos iširimą. Rusijos kišimasis į Abchaziją ir Cchinvalio regioną, vadinama Pietų Osetija, buvo grėsmingi pranašai dar gerokai prieš 2008 m. Šiais Sakartvelo regionais istoriškai naudojosi iš pradžių sovietinis, o vėliau Rusijos režimas, kad darytų spaudimą Tbilisiui ir darytų įtaką jos politiniams sprendimams, kurstydamas ginčus ir karo veiksmus šalies viduje.
Tarp konfliktų Sakartvele ir Ukrainoje yra panašumų ir skirtumų. Panašu yra tai, kad Rusija buvo pagrindinė šių valstybių separatistinių jėgų varomoji jėga. Rusija prisidėjo prie to, kad šie subjektai sėkmingai vystytųsi vietoje ir išvarytų teisėtas valstybės institucijas iš savo teritorijų.
Be to, Rusijos veiksmai tiek Sakartvele, tiek Ukrainoje 2014 m. sukėlė gana nykią reakciją Vakaruose. Abiem atvejais Rusija prie derybų stalo buvo kviesta labiau kaip derybininkė ir taikdarys, o ne kaip konfliktų šalis.
