Vienas pirmųjų Rusijos pradėtų karų po Sovietų Sąjungos žlugimo: kaip susikūrė Uždniestrė ir iš kur atsirado „snaiperės iš Lietuvos“

Prieš pat Rusijos plataus masto puolimą Ukrainoje, šalies prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad „Rusija niekada nieko neužpuolė“. Taip jis bandė įtikinti, kad Maskva nepuls ir kaimyninės šalies. Tačiau tą kartą D. Peskovas sumelavo du dalykus. Pirmiausia, Maskva jau ruošėsi Ukrainos puolimui. Antra, nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija dalyvavo visoje eilėje karinių konfliktų, o Moldova tapo viena pirmųjų, įsitikinusių, kad Kremlius savo interesus sprendžia jėga.

1992 m. rugpjūčio 1 d. Moldovoje baigėsi karštasis Uždniestrės karo etapas. Jis truko 1992 m. pavasarį ir vasarą, o pagrindiniai mūšiai vyko Dubosarų ir Benderio miestuose. Lemiamas vaidmuo kare teko Rusijos 14-ajai armijai, kuriai vadovavo generolas majoras Aleksandras Lebedis. Jis oficialiai įtraukė Rusiją į konfliktą, o Moldova net kreipėsi į JT dėl „atviros Rusijos agresijos“. Įsikišus Rusijos kariuomenei, Moldovos valdžia buvo priversta sudaryti paliaubas.

Trumpame, bet kruviname kare rusai panaudojo tai, ką vėliau pritaikė Ukrainoje – propagandą, separatistų rėmimą, legendų apie samdinius kūrimą. 2024 m., kai plataus masto karas Ukrainoje vyksta jau daugiau nei dvejus metus, galima drąsiai teigti, kad metodai, kuriuos dabar Maskva naudoja prieš savo kaimynę, sukurti jau seniai.

„Delfi“ multimedijoje, skirtoje atidžiau pažvelgti į Rusijos vykdytus karus nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, „samdinių“, „fašistų“, „istorinės Rusijos žemės“ naratyvai nuskambės ne kartą. Pasikartos ir kaltinimai lietuviams, latviams, kurie esą į šiuos karus siuntė „moteris snaiperes“.