„Delfi“ pradeda straipsnių ciklą apie tai, kas ir kaip Lietuvoje finansuoja dezinformaciją. Pirmoje dalyje skaitykite apie Rusijos valstybinę žiniasklaidą, o kitose – apie Lietuvos viešosios erdvės paraščių veikėjus ir tai, kas lemia, ar jų projektai tampa sėkmingais.
Konkretaus sąrašo nėra
Kaip „Delfi“ informavo Valstybės saugumo departamento strateginės komunikacijos skyriaus viršininkė Eglė Samoškaitė, konkretaus Lietuvos gyventojams prieinamų Rusijos valstybės valdomos žiniasklaidos kanalų sąrašo nėra ir negali būti, nes interneto amžiuje viskas yra prieinama.
„Bet iš esmės galima orientuotis per žiniasklaidą kontroliuojančias bendroves“, – pastebėjo ji.
Galima išskirti šešias tokias „bendroves“, tai „Rossija Segodnia“, Baltijos federalinis Imanuelio Kanto universitetas, VGTRK, Federalinė valstybės turto valdymo agentūra, „Nacionalinė media grupė“ ir „Gazprom media“.
Kaip apibendrino B. Whitmore`as, visos jos tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomos Rusijos valstybės.
Valdo kelis portalus
Vienintelis „Rossija Segodnia“ akcininkas yra Rusijos Federacija. Šiai įmonei vadovauja liūdnai pagarsėjęs laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas. Jis buvo apdovanotas Sausio 13-osios medaliu už savo atsisakymą transliuoti Kremliaus melą po 1991-ųjų Sausio įvykių Lietuvoje. Tačiau vėliau būtent D. Kiseliovas tapo pagrindiniu Kremliaus ruporu, o 2014 metais D. Kiseliovui viešai teisinant Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Krymo atplėšimą, valstybinis apdovanojimas iš jo buvo atimtas. Be to, tais pačiais Europos Sąjunga jam pritaikė sankcijas.
D. Kiseliovas yra pagarsėjęs savo pasisakymais apie tai, kad Rusija Jungtines Amerikos Valstijas gali paversti „radioaktyviais pelenais“, suduoti kitus triuškinančius smūgius Amerikai, nuolatiniais reportažais apie „fašistus Baltijos šalyse ir Ukrainoje“ ir pan.
„Rossija Segodnia“ valdo Lietuvai, Latvijai ir Estijai skirtus portalus „Baltnews“. Taip pat šiai valstybinei įmonei priklauso visas tinklas „Sputnik“ portalų. Tarp 31 šalies domenų yra ir Lietuva.
Nors Rusijos pareigūnai tai yra neigę, tačiau yra parodymų, kad „Rossija Segodnia“ dar valdo ir televizijos kanalų grupę RT. Pavyzdžiui, Margarita Simonian dirba vyriausiąja redaktore tiek RT, tiek ir „Rossija Segodnia“ naujienų agentūroje.
Kaip rašoma Oksfordo universiteto mokslininkų Monos Elswah ir Philipo N. Howardo tyrime apie RT, ši organizacija globaliame dezinformacijos tinkle yra viena svarbiausių.
„Tai geriausiai finansuojama ir daug darbuotojų turinti kompanija, kurianti ir skleidžianti Kremliui naudingą informaciją po visą pasaulį“, – rašoma jų tyrime, pavadintame „Viskas, kas sukelia chaosą“ (angl. “Anything that Causes Chaos”).
Tačiau oficialios „Rossija Segodnia“ finansinės ataskaitos nerodo, kad įmonė būtų labai sėkminga. Pastaraisiais metais jos pajamos siekė apie 18 mln. eurų, o 2018-ųjų 50 tūkst. eurų pelnas 2019 metais virto 610 tūkst. eurų nuostoliu.
Detaliau apie kiekvienos įmonės finansinius rezultatus – paveiksle. Pastaba: konvertavimui iš rublių į eurus naudoti „Eurostat“ skelbiami atitinkamų metų vidutiniai kursai.
„Delfi“ rusų kalba kreipėsi į „Rossija Segodnia“, tačiau jie duomenų apie tai, kiek darbuotojų rengia publikacijas konkrečiai Lietuvos auditorijai, ar iš jų gaunama kokių nors pajamų, nepateikė.
Tokios informacijos nepateikė ir Baltijos federalinis Imanuelio Kanto universitetas, kurio vienintelis savininkas taip pat yra Rusijos Federacija.
Kaliningrade įsikūrusiam universitetui vadovauja Aleksandras Fedorovas. Per universitete veikiantį centrą „Rusiška Baltija“ valdomas portalas RuBaltic.ru, kuriam priklauso ir lietuviška versija Lt.Rubaltic.ru.
Didžiausią įtaką daro televizija
Tačiau Lietuvos auditorijai didžiausią įtaką daro ne rusiški portalai, o televizijos.
„Pagrindinis propagandos šaltinis – televizija – yra visiškai kontroliuojama Kremliaus: didžiausią auditoriją turinčių Rusijos televizijų Pervyi Kanal, Rossija 1, Rossija 24 ir Zvezda savininkė yra Vyriausybė, valstybinei korporacijai „Gazprom“ priklauso NTV ir TNT kanalai. Kanalo Rossija 1 kontrolinis akcijų paketas priklauso Federalinei valstybės turto valdymo agentūrai (rus. Росимущество).
Tarp akcininkų yra ir Nacionalinė žiniasklaidos grupė, kontroliuojama didžiausio Rusijoje banko „Rossija“ valdybos pirmininko ir V. Putino draugo Jurijaus Kovalčiuko bei kito žymaus Prezidento bendražygio – Romano Abramovičiaus.
Minėta Agentūra taip pat valdo kanalą Rossija 2, o nacionalinei žiniasklaidos grupei priklauso tarp populiariausių esantis Penktasis kanalas. Kiti, mažesni, pasauliniu mastu transliuojami rusiški ir kitakalbiai kanalai (RTR Planeta, RT – Russia Today) taip pat tiesiogiai arba per nacionalinę žiniasklaidos grupę yra kontroliuojami Kremliaus“, – rašoma Rytų Europos studijų centro tyrime „Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos“.
Lietuvoje transliuojamus „Rossija 1“, „Rossija 24“ ir „RTR Planeta“ Rusijos Federacija valdo per VGTRK (rus. Всероссийская государственная телевизионная и радиовещательная компания).
Ši įmonė 2019 metais gavo 389,7 mln. eurų pajamų, patyrė -7,6 mln. eurų nuostolį.
Beje, vasarį Lietuvos radijo ir televizijos komisija antrą kartą per pusmetį nustatė pažeidimą „RTR Planeta“ laidose.
„Komisija posėdyje apsvarstė sausio 13 dieną „RTR Planeta“ laidoje „Žinios“ („Vesti“) paskelbtą informaciją ir nusprendė, kad ja buvo šiurkščiai pažeistas Visuomenės informavimo įstatymas – kurstoma neapykanta bei platinama dezinformacija. Jei per metų laikotarpį Komisija nustato tris pažeidimus, kai paskelbiama neleistina informacija, atlikus visas procedūras galima laikinai sustabdyti šios televizijos programos laisvą priėmimą Lietuvoje. Tai Komisija jau buvo padariusi 2014, 2015, 2016 ir 2018 metais“, – pranešė naujienų agentūra BNS.
Kalba apie privatizaciją
Rusijos Federacijai priklausančiai Federalinei valstybės turto valdymo agentūrai ir keliems kitiems priklauso televizija „Pirmasis kanalas“ (rus. Первый канал), kuri valdo ir Lietuvoje transliuojamą „Pirmąjį Baltijos kanalą“.
Įmonė „Pirmasis kanalas“ 2019 metais gavo 372,5 mln. eurų pajamų, tačiau patyrė -57,2 mln. eurų nuostolį.
Kaip 2020 metų pabaigoje pranešė RBC, Rusijos vyriausybė artimiausiu metu savo dalį „Pirmajame kanale“ ketina sumažinti nuo 51 iki 34 proc. Tai turėtų įvykti po privataus kapitalo banko VTB investicijos. Jis ir iki šiol valdė 20 proc. įmonės akcijų.
„Pirmajam kanalui“ jau 21 metus vadovauja Konstantinas Ernstas.
Sugeba uždirbti
Kitas Lietuvoje transliuojamas televizijas Rusijos vyriausybė oficialiai taip pat valdo tik iš dalies.
„REN TV“, kuriai priklauso ir „REN Lietuva“, valdo „Nacionalinė media grupė“. Beje, vasarį Latvijos telekomunikacijų operatorius „Tet“ pranešė, kad dėl tarptautinių sankcijų iš savo teikiamų skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų perdavimo ir kabelinės televizijos paslaugų išbraukė „Ren TV“, „NTV Mir“ ir PBK.
„Nepaisant pakartotinių mūsų bandymų, negebėjome gauti teisiškai korektiškos informacijos apie šių kanalų naudos gavėją, kuris gali būti susijęs su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“, – sakoma „Tet“ pranešime.
Kaip primena naujienų agentūra „Elta“, Latvijos valstybės saugumo tarnyba pernai įvykdė kelis reidus PBK patalpose dėl įtarimų, jog kanalas gali būti susijęs su Jurijumi Kovalčiuku – Rusijos milijardieriumi, kuriam dėl palaikymo Rusijos 2014 metais įvykdytai Krymo aneksijai taikomos JAV ir ES sankcijos.
Kitaip nei prieš tai aptartoms žiniasklaidą valdančioms įmonėms, „Nacionalinei media grupei“ 2019 metai buvo pelningi. Gauta 577,2 mln. eurų pajamų ir 21,2 mln. eurų pelno.
Įdomu, kad „Nacionalinės media grupės“ valdybai vadovauja Alina Kabajeva – buvusi garsi sportininkė, vėliau modelis ir aktorė, išgarsėjusi ne tiek savo gebėjimais, kiek ryšiais su įtakingiausiu žmogumi Rusijoje. Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad ji ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra susižadėję, ir netgi turi vaikų.
Tuo metu sausio pabaigoje pranešta, kad „Nacionalinės media grupės“ vadovė Olga Paskina artimiausiu metu paliks pareigas.
Didžiausiai Rusijos valstybinei įmonei „Gazprom“ priklausanti žiniasklaidos valdymo bendrovė „Gazprom media“ finansinių ataskaitų neteikia nuo 2016 metų. Tačiau naujausi jos valdomų televizijų duomenys rodo, kad jos dirba pelningai.
Aleksejaus Milerio vadovaujamos NTV ir TNT 2019 metais uždirbo atitinkamai 5,9 mln. eurų ir 10,6 mln. eurų pelno, gavo 23,6 mln. eurų ir 319,7 mln. eurų pajamų.
NTV finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2019 metais televizija gavo 17,8 mln. eurų valstybės pagalbos.
Hibridinis modelis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris nagrinėja informacinius karus, pabrėžė, kad visus išvardytus kanalus Kremlius vienaip ar kitaip remia tiesiogiai, per subsidijas arba per įvairius projektus.
„Sakyčiau, kad šiuolaikinis Kremlius yra supratęs, kad viena esminių jo režimo stabilumo sąlygų – investicijos į kontroliuojamas medijas ir šio įrankio panaudojimas užsienio ar vidaus tikslams skleidžiant rusiško pasaulio idėjos sklaidą.
Šios investicijos yra strategiškai svarbios, informacinis laukas labai svarbus šiam režimui, o tai pasimatė gana anksti, dar V. Putino režimo pradžios metu – viena pirmųjų iniciatyvų buvo 2000-ųjų informacinio saugumo doktrina. Jau tada kalbėta apie strateginę žiniasklaidos kontrolę, kad bus siekiama neįsileisti užsienio kapitalo“, – teigė N. Maliukevičius.
Tačiau jų nuostolingumo ar pelno kriterijai nebūtinai yra pagrindiniai rodikliai, žarstant lėšas, esą daug įdomiau būtų žinoti, kiek iš tikrųjų pinigų metama šių kanalų išlaikymui.
„Tai, kad esama ir pelningų kanalų, tik įrodo, kad yra hibridinis veikimo modelis, kai sugebama pateikti patrauklią produkciją, kuri pritraukia reklamos. Pavyzdžiui, NTV save pozicionuoja kaip komercinį kanalą, nors iš tikrųjų jis priklauso valstybinei korporacijai ir veikia pelningai, vadinasi jiems tai pavyksta“, – teigė N. Maliukevičius.
O tai, kad nepaisant nuostolių Kremlius finansuoja ir nuostolingus kanalus, tokius, kaip „Rossija Segodnia“ projektus, pasak pašnekovo rodo savitą Kremliaus logiką.
„Pagal vakarietiškos vadybos principus turi būti lėšų panaudojimo efektyvumo klausimas ir pan., bet tai nebūtinai taikoma Rusijai. Daugeliu atvejų dalis lėšų nueina į kairę ir išgrobstomos, ką vien reiškia RT vadovės M. Simonian ir jos vyro uždarbio lesyklėlė.
Man įstrigo vieno estų ministro pareiškimas apie Rusijos minkštosios galios projektus. Jis sakė, „ačiū korupcijai“, nes didžiulė dalis investicijų į tuos A3 formatus ar „Baltnews“ nueina į kairę, į tų veikėjų kišenes. Vis dėlto tai nėra argumentas keisti kryptį“, – pažymėjo ekspertas.
Jo teigimu, Kremliui svarbiau yra sena, netgi sovietmečio propagandines tradicijas menanti inercija bei anuomet sukurti propagandiniai įrankiai.
„Senos sistemos reformuotos, padarytos į patrauklesnes, anglakalbes, o ir toliau bandoma steigti įvairius projekčiukus, kurie kurtų patrauklumo kampanijas“, – pridūrė pašnekovas.
