Papasakokite apie savo veiklą: kvapų marketingas – kas tai? Ar Lietuvos verslas dabar tik atranda šią nišą, o gal prekės ženklą sieti su kvapu mūsų šalyje jau yra labai populiaru ir nieko nebestebina?
Man labai patinka apibūdinimas, kad kvapų marketingas (angl. scent-marketing) padeda pasyvius vartotojus paversti aktyviais klientais ir suteikia jiems įsimenamą patirtį. Kitaip tariant, kuria tiesioginius ryšius ir stipresnius santykius su klientais, naudojant kvapus. Kvapų rinkodara duoda verslui galimybę išsiskirti iš kitų įmonių, suteikdama stiprų emocinį įspūdį jų klientams.
Mano išskirtinumas ir, galima sakyti, specializacija yra šiek tiek siauresnė – prekinio ženklo kvapo kūrimas (angl. scent-branding). Prekiniam ženklui kuriamas jo unikalus kvapas, kuris papildo prekinio ženklo identitetą – kvapo logotipas (angl. olfactive-logo), padedantis prekiniams ženklams dar geriau iškomunikuoti apie jų vertybes bei kokiomis unikaliomis savybėmis jie gyvena ir didžiuojasi. Tai yra visiškai nauja Lietuvoje ir dar tik atrandama Europoje, nors Amerikoje jau pakankamai populiaru.
Kvapo išnaudojimo galimybės bei populiarumas pastaruosius keletą metų tik auga ir, manau, kuo toliau, tuo sparčiau augs. Iki šiol uoslė buvo dar pakankamai mažai ištyrinėta, bet pastaruosius 20 metų neuromokslas šioje srityje labai stipriai pasistūmėjo į priekį ir atrandama vis daugiau kvapo galimybių bei įtakos mūsų pasąmoniniame lygmenyje.
Mokslininkai jau patvirtino, jog kvapai sukelia net 75% mūsų emocijų. Ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių mums visiems daugiau domėtis ir atrasti kvapų galią bei kaip ją geriau išnaudoti mūsų kasdienėje veikloje, versle ar tiesiog gyvenime.
Užsimenate, kad apie kvapus ir jų poveikį mums žinome dar labai mažai. Ar tiesa, kad nuo mus supančių kvapų didele dalimi priklauso ne tik nuotaika, emocinė savijauta, bet ir noras veikti, kurti, galiausiai pirkti? Ką įmonėms duoda pasirinkimas susieti save su tam tikru kvapu?
Tikrai taip, kvapų įtaka mums yra žymiai didesnė nei mes galime įsivaizduoti. Esmė tokia, kad mes nuolat esame apsupti kvapų ir tos įtakos dažniausiai net nefiksuojame, nepastebime, kaip keičiasi mūsų emocijos, nuotaikos bei vidinės būsenos. Taip yra todėl, kad žmogaus smegenys pajėgios atskirti net iki 10 000 skirtingų kvapų ir visi jie vienaip ar kitaip mus veikia.
Verslams ir įmonėms svarbu tai suprasti, kadangi išnaudodami kvapus jie gali sustiprinti savo prekinio ženklo identitetą, padidinti klientų pasitenkinimą jų prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, netgi didinti pardavimus, kadangi emociškai patenkintas klientas automatiškai nori išleisti ir daugiau pinigų.
Net kalbama apie tai, kad kvapas veikia kaip slapta įtaka klientui ar netiesioginė reklama, nes klientas užuodęs kvapą gali lengvai atsiminti ir susieti jį su jūsų prekės ženklu, bet akivaizdžiai nemato nei jūsų logotipo, nei reklamos. Šiais laikais tai yra itin svarbu: skaičiuojama, jog kasdien žmogus susiduria su maždaug 5000 reklamų, tad vis sunkiau priversti klientus įsiminti prekės ženklą. Iš esmės todėl atsirado ši nauja kvapų marketingo sritis, nes, norint išsiskirti, reikia išnaudoti ir kitus mūsų sensorikos elementus, ne tik vizualą ar garsą.
Kalbant konkrečiai apie pirkimą, tai dar vienas faktas iš neuromokslo yra tas, kad mes net 95% sprendimų pirkti priimame emociškai ir tik 5% remdamiesi logika. Tai įsivaizduokite, kiek čia galima nuveikti nepastebimai darant įtaką kliento emocijoms.
Gal dėl marketingo, o gal dėl didelei visuomenės daliai priimtinų natų, laikas nuo laiko kažkurie kvepalai šauna pardavimų viršūnes ir panašiai ima kvepėti visas Gedimino prospektas. Visgi, ar tai, jūsų manymu, geras ženklas? Galbūt išsirinkti ne tik kvepiančius, bet asmenybei tikrai tinkančius kvapus – gerokai sudėtingesnis procesas ir masinėje prekyboje tai beveik neįmanoma?
Aš visada sakiau ir toliau kartosiu, kad reikia kvėpintis tuo, kas tau patinka, bet čia akivaizdus pavyzdys, ką apskritai gali kvapas ir marketingas kartu sudėjus. Manau, kiekvienam reikia atsakyti į klausimą, ar tu nori būti išskirtinis, ar eiti kartu su ta vienodai kvepiančia mase? Ar ne paradoksas, kad visi tie, kvepiantys vienodais kvepalais, su pasididžiavimu džiaugiasi, kad jie kvepinasi nišiniais kvepalais? Kame čia tada ta niša? Net sunku paaiškinti šią keistą situaciją.
Nors, kalbant apie galimybes, galiu tik patvirtinti, kad, norint išsiskirti parfumerijoje, tikrai yra iš ko rinktis. Pati kasmet lankausi didžiausiose parfumerijos parodose ir su malonumu domiuosi šia rinka bei atrandu kiek nuostabių bei išskirtinių kvepalų kuria nepriklausomi parfumeriai, kurių kvepalų tiražai tikrai būna žymiai mažesni ir sutikti vienodai kvepiantį žmogų yra ženkliai mažesnė tikimybė.
Lietuvoje daugėja fizinių ir elektroninių parduotuvių, kurios atveža išskirtinių kvepalų, todėl jie tampa prieinami netgi mūsų vidinėje rinkoje. Nebereikia skristi į kitą šalį, kad išsirinktum originalius ir tavo asmenybę atspindinčius kvepalus.
Kokius pagrindinius patarimus duotumėt, renkantis kvapą, kuris mus lydės namuose, automobilyje, galiausiai ant mūsų pačių? Ką turime jausti ir kaip jaustis? Ieškoti sentimentų kvape? O gal kaip tik to, kas nieko mums neprimintų?
Parfumerijos rinkoje dabar pagrindinis vyraujantis klausimas yra ne kaip sukurti gerus kvepalus (tai jau nebe problema, nes gerų kvepalų tikrai netrūksta), bet kaip padėti žmonėms atrasti tą jų kvapą ir kaip padėti išsirinkti iš tos milžiniškos pasiūlos. Vieno teisingo atsakymo kol kas nėra. Tiek didžiosios parfumerijos įmonės, tiek startuoliai, bandydami atsakyti į šį klausimą, kuria netgi inovatyvius, technologijomis paremtus sprendimus. Tame šiek tiek dalyvauju ir aš.
Visgi kvapas mums yra svarbus tikrai ne dėl to, kaip mes kvepėsime, o todėl, kad tai nulemia, kaip mes jausimės su juo, tad čia ir turėtų būti emocinis pirkinys, emocinis pasirinkimas. Jeigu užuodus tą kvapą, jus užplūsta kažkokie malonūs prisiminimai arba pajaučiate, tarkim, laimės ar įsimylėjimo būseną, o galbūt tampate energingesnis ar labiau pasitikintis savimi, tai ar reikia dar kažkokių patvirtinimų, kad tai – jūsų kvapas? Ir nesvarbu, kad kvepalai nepatinka draugei, vyrui, mamai ar kolegai, su kvepalais jūs turite jaustis gerai, o ne kvepintis tais, kuriuos labiausiai giria kiti, nes tai byloja, kad tie kvepalai sukelia gerą emociją kitam žmogui, o ne jums pačiam.
Dar keli patarimai – nepirkti kvepalų tik užuodus viršutines natas, būtina juos išbandyti ant savo odos ir pajusti, kaip jie ant jūsų atsiskleidžia. Būkite tikri, kad ir praėjus pusvalandžiui jie vis dar jums patiks. Dar rekomenduojama kvepalus rinktis rytais, kadangi mūsų uoslė dar nebūna pavargus nuo visų kvapų „šurmulio“, kurį patiria per visą dieną. Taip pat neuostykite labai daug kvapų vienu metu, manau kiekvienas esame pastebėję, kad po 3-5 kvapų jau tampa sunku juos atskirti, kadangi mūsų uoslė greit pavargsta nuo intensyvaus kvapo, reikia daryti pertraukas.
Norint išvalyti uoslę nuo kvapų ir vėl ją atgaivinti yra 3 pagrindiniai patarimai: išeiti pakvėpuoti grynu oru, gerti tyrą vandenį bei uostyti savo nekvėpintą odą, kadangi mūsų uoslė taip įpratus prie mūsų odos kvapo, kad nebesiunčia impulso į smegenis.
Kaip jums apskritai kilo idėja nerti į tokią nišą? Minėjote, kad savo svajonės siekėte net 30 metų. Kas taip ilgai stabdė? Ir kas pagaliau padėjo suvokti, kad viskas – dabar arba niekada?
Oj, čia turbūt verta atskiros istorijos (šypsosi). Mane kvapai labai traukė nuo pat vaikystės, tik seniau nebuvo galimybių net pradėti to mokytis, todėl pasišaipydavau pati iš savęs, kad reikėjo tau gimti Prancūzijoje, jeigu nori kurti kvepalus. Džiaugiuosi, kad tas noras taip ir nepraėjo per daugelį metų ir paskutinį dešimtmetį jau galėjau rasti daugiau informacijos apie kvapus ir parfumeriją bei atsirado galimybių to mokytis, todėl po truputį pradėjau kaupti žinias.
Po kelių metų atėjo noras kažkaip išbandyti tai, ką žinau, todėl ėmiau draugių prašyti, kad leistų man išrinkti joms kvepalus, buvau susikūrusi net visą savo metodologiją, kaip analizuodavau, kaip ieškodavau mėgiamų kvapų natų ir paskui naujų rekomendacijų pagal tai. Net šypseną kelia dabar tai prisiminus, kiek gali padaryti, kai tikrai kažko nori. Tai kurį laiką tiesiog buvo mano hobis ir nuolatinė domėjimosi sritis.
Sudėtingi sprendimai, kaip ir dažniausiai būna, ateina per skaudžias patirtis arba per savęs pažinimą. Mane stipriai paveikė abu faktoriai. Visų pirma, labai artimo žmogaus netektis privertė suprasti, koks visgi laikinas yra gyvenimas ir kad nėra laiko kažko laukti, o reikia įgyvendinti savo svajones šiandien. Taip pat labai aiškiai pamenu momentą, kai asmenybės vystymo psichologijos studijose turėjome temą apie savirealizaciją ir po kelių dienų šios temos nagrinėjimo išėjau su aiškiu žinojimu, kad dabar arba niekada.
Tada sekė daug analizių, daug sudėtingų sprendimų ir dar daugiau baimių bei jų perlipimo. Bet esu žmogus, kuris mėgsta pokyčius, o ne būti komforto zonoj, nes žinau, jog tuo momentu aš netobulėju. Pokyčiai ir išėjimas iš komforto zonos yra geriausias būdas auginti save kaip asmenybę.
Dažnai kalbama apie tai, kad moterys savo verslo nepradeda ne dėl gebėjimų trūkumo, o dėl nepastovumo, nestabilumo, nesėkmės baimės. Jūs metėte samdomą darbą prieš pat karantiną ir pradėjote savo verslą nuo nulio. Kokios emocijos, baimės tada sukosi galvoje? Kas padėjo su jomis susidoroti?
Tų baimių turim mes visi. Žinoma, kad baisu eiti į nežinią: nežinai, kas bus, nežinai, pasiseks ar nepasiseks, apskritai nežinai, kaip kurti tą verslą, kad jis būtų sėkmingas, ypatingai, jei tai yra pirmas verslas ir neturi jokios patirties. Baimių grandinė turbūt nesibaigtų, jei visas jas bandytum išvardinti (šypsosi).
Nereikia galvoti, kad tie, kurie išdrįsta, turi jų mažiau ir todėl jiems lengviau. Susidūrus su baime, aš labai dažnai mėgstu užduoti sau klausimą: „labiau bijai ar labiau nori?“. Tai šįkart tikrai tas noras jau buvo stipresnis už bet ką. Aš tiesiog jaučiau, kad nebegaliu to nedaryti ir atsirado drąsos perlipti visas baimes. Nors ir tada sekė ne viena savaitė bemiegių naktų, bandant susidoroti su emocijom, neužtikrintumu ir nežinia, kas manęs laukia.
Sėkmingą poziciją samdomame darbe mečiau pačioje karantino pradžioje, kai buvo dar daugiau nežinios, neapibrėžtumo ir net globalios baimės mūsų visų gyvenime. Mano aplinka absoliučiai nesuprato šio sprendimo ir vietoj to, kad palaikytų, kartojo, kad išsirinkau patį blogiausią laiką keisti savo gyvenimą. Gerai, kad aš buvau tikra, jog geriausias laikas yra dabar ir kad nebegaliu laukti. Iki šiol esu dėkinga sau, nes priėmiau turbūt geriausią sprendimą savo gyvenime.
Galiausiai, savo veiklos aprašyme minite ir terminą „kvapų psichologija“. Kas slepiasi po šiais žodžiais? Ar įmanoma ir tamsioji reikalo pusė, kuomet konfliktus, nepasitenkinimą savimi, kitu žmogumi lemia netinkamai parinkta parfumerija?
Kvapų psichologija man davė labai daug atsakymų apie kvapų poveikį, apie tai, kokią didžiulę įtaką mūsų vidinei būsenai turi kvapai ir, žinoma, kaip tada juos išnaudoti mūsų naudai. Taip palaipsniui ir išsivystė ši mano dabartinė veikla – kvapų kūrimas prekiniams ženklams, renginiams bei įvairiems produktams, nes čia aš geriausiai galiu išnaudoti ir pritaikyti savo žinias. Kvapų psichologija tyrinėja kvapų poveikį mūsų emocinei būsenai bei aiškiai apibrėžia, koks kvapas kokią emociją kuria mūsų pasąmonėje.
Pateiksiu kelis pavyzdžius. Turbūt daugumai jau žinoma, kad levanda turi raminamąjį poveikį, ir tai veikia ne tik aromaterapijos kontekste, bet tiesiog užuodus levandos kvapą. Citrusai yra absoliutus energijos šaltinis, kuris, priešingai nei levanda, stimuliuoja ir užveda mus naujai dienai bei suteikia energijos. Rožės kvapas – džiaugsmas, meilė, aiškumas ir harmonija. Kaip jau tikriausiai pastebėjote, net be specialių mokslų, mes galime nujausti tokių kasdienių ir mums įprastų kvapų poveikį, kadangi savaime juos atpažįstame bei per savo patirtį pajuntame, kaip jie veikia.
Neigiamas kvapų poveikis gali būti tik tuo atveju, jeigu jums kažkoks kvapas tiesiog asocijuojasi su neigiama patirtimi, sukelia nemalonius prisiminimus ar emocijas, bet čia jau labai asmeniškas poveikis.